Ministro teigimu, reforma nėra tiesiogiai susijusi su medienos prekyba ir miškų kirtimu bei prekyba suinteresuotos įmonės pertvarkai nedaro įtakos.
„Mes esame turėję vieną susitikimą po naujųjų metų, kur jie išsakė savo pozicijas (...), tai buvo vienintelis susitikimas, daugiau aktyviai jie nedalyvauja“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Navickas.
Ministras taip pat teigė, kad, pertvarkius miškų ūkį, prekyba mediena galėtų vykti per biržą, panašiai kaip šiuo metu parduodamas biokuras.
„(Svarstome sukurti – ELTA) tokį instrumentą arba net ir tapati biokuro birža galėtų imtis šio vaidmens ir tada atsietume prekybą nuo įmonės tiesioginio poveikio“, – sakė K. Navickas.
Aplinkos ministerija pasiryžusi šiuo metu esančias 42 urėdijas pertvarkyti į vieną valstybės valdomą įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais visoje šalyje. Pasak K. Navicko, įmonės valdybą sudarytų 4 nepriklausomi nariai ir 3 miškų specialistai, o po pertvarkos valstybė kasmet sutaupytų 14 mln. eurų.
„25 urėdijos išlieka, kurios turės pakankamai daug autonomijos. Iš esmės mes dabar kalbame apie modernų vakarietišką vadybos modelį, kuris taikomas visose ES šalyse, išskyrus Vengriją, ir nuogąstavimai, kad centralizacija šioje vietoje gali neduoti pridėtinės vertės, yra iš piršto laužti“, – kalbėjo ministras.
Vykdant pertvarką būtų atleidžiama apie 400 administracines funkcijas vykdančių darbuotojų, tačiau, pasak K. Navicko, visi tiesiogiai su miško tvarkymu ir priežiūra susiję asmenys liks savo darbo vietose.
„Miško darbuotojų laukia tai, kas ir dabar yra: jie lieka dirbti ir liks dirbti, nes šių žmonių reikia miške, ir mes nematome jokios reikmės tuos žmones atleisti“, – sakė ministras.
Aplinkos ministerijos planams reformuoti miškų valdymą palaikymą pareiškė opozicinė konservatorių partija ir Prezidentūra, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos partneriai socialdemokratai reformą kritikuoja.
