„Doleta“ bandomąją medinių langų, skirtų vienam Teherano daugiabučiui, partiją išsiuntė praėjusių metų pabaigoje, o dabar jau ruošia antrą.
„Reikia daug laiko, kantrybės, pinigų ir diplomatų pagalbos, jeigu nori įsitvirtinti Irane.
Bet verta stengtis ir neatidėlioti, nes beveik po 40 metų trukusių griežtų sankcijų pasauliui atsiveria 80 milijonų gyventojų turinčios šalies rinka“, – aiškino bendrovės „Doleta“ valdybos pirmininkas Vytautas Silevičius.
Reikia aukštos kokybės
Medinius bei medžio ir aliuminio rėmų langus ir lauko duris gaminančios bendrovės vadovą pasiryžti žygiui į Iraną paskatino pažintis su vienu šios šalies architektu, kurio nuomonę vertina ir kurio klauso statybų verslininkai.
Teherane bei jo apylinkėse porą savaičių praleidęs V.Silevičius įsitikino, jog kokybiškų langų poreikis šioje šalyje didžiulis, kad patikimai apsaugotų nuo šalčio, triukšmo ir didžiulės oro taršos.
O mediniai langai – iraniečių labai geidžiama ir prabangia laikoma prekė.
„Į Iraną reikia vežti tiktai labai kokybiškus langus. Neverta bandyti siūlyti net vidutinės kokybės, nes jie patys tokių turi. Tenykščiai butai labai dideli – po 150–200 kvadratinių metrų, todėl langų poreikis didelis.
Iraniečiai mieliausiai renkasi arkinius langus. Tokius jiems ir išsiuntėme“, – pasakojo V.Silevičius.
Lietuviai – įtartini
Irano verslininkai, pasirodo, jau yra girdėję apie lietuvius. Ir toli gražu ne iš gerosios pusės: jiems teko susidurti su aferistais, kurie, prisidengę Lietuvos vardu, paima pinigus ir neišsiunčia prekių.
„Paaiškėjo, kad kažkoks Saulius ten jau neblogai pasidarbavo. Todėl, norėdami paneigti suformuotą prastą įspūdį apie Lietuvą, pirmuosius 23 langus išsiuntėme be išankstinio apmokėjimo“, – sakė „Doletos“ valdybos pirmininkas.
Praverstų ambasada
Verslininkui kelionės į Iraną vizą pavyko gauti tik Lenkijoje, o įvairios biurokratinės procedūros truko išties netrumpai.
Todėl, V.Silevičiaus nuomone, mūsų šalies valdžiai derėtų kuo greičiau apsispręsti dėl ambasados atidarymo Irane, galbūt kooperuojantis su kitomis Baltijos šalimis – Latvija ir Estija.
Diplomatų pastangos gali padėti į šią perspektyvią rinką lengviau atverti kelią įvairiems lietuviškiems gaminiams.
Šiuo metu Iranas, kaip ir Pakistanas, priskirtas Lietuvos ambasadai Turkijoje.
Traukia tolimos šalys
„Doleta“ bendradarbiauja su ne viena valstybe, kurią kiti mūsų verslininkai gali pavadinti ir egzotiška.
Antai po poros metų darbo Japonijoje pavyko gauti šioje šalyje išduodamą sertifikatą lietuviškiems langams ir durims.
Anot V.Silevičiaus, juos savo būstuose sumontavę japonai jau pajuto, kad jų kokybė geresnė nei vietos gamintojų, o kaina – mažesnė.
Todėl Japonijoje jau pardavinėjami ne tik gyvenamiesiems pastatams, bet ir viešbučiams bei vaikų darželiams skirti langai. Jie tiekiami ir Islandijoje statomam naujam viešbučių kompleksui.
O neseniai „Doleta“ pasamdyta pakeisti vieno vokiečių gamintojo prieš vienuolika metų sumontuotus, tačiau jau spėjusius supūti populiaraus Kirgizijos sostinės Biškeko restorano langus.
Nutrūko grūdų tiekimo grandinė
Nors Vakarų valstybės Iranui buvo įvedusios sankcijas, Lietuvos eksportas į šią šalį ne vienus metus buvo labai sėkmingas. Taip buvo dėl to, kad iraniečiai mielai pirkdavo lietuviškus grūdus.
Tačiau jau 2015-aisiais supirkėjai ėmė skųstis, kad ši rinka užsivėrė. Mat tuo metu Iranas susiderėjo dėl grūdų tiekimo iš Rusijos, todėl nustojo milžiniškais kiekiais pirkti kviečius iš Europos Sąjungos valstybių.
2013 metais Lietuvos eksporto į Iraną vertė siekė 217,3 mln., 2014-aisiais – 239,1 mln., o užpernai – jau 44,6 mln. eurų. Pernai eksportuota vos už 15,7 mln. eurų.
Tiesa, tarpusavio prekybos balansas vis tiek išliko teigiamas: pernai importas iš Irano sudarė tik 4,2 mln., 2015 m. – 3,4 mln., 2014 m. – 3,1 mln., 2013 m. – 3,8 mln. eurų.
