„Politinės valios trūkumas buvo svarbiausia priežastis, kodėl iki šiol nevyko kelių priežiūros įmonių reforma. Daugybę metų buvo žinoma apie korupciją šiame sektoriuje, tik iki rajono ribos nuvalyti keliai – dešimtmečiais nesprendžiama problema.
11 administracinių aparatų neužtikrina efektyvaus darbo paskirstymo ir resursų valdymo. Ši situacija privalo keistis.
Reformos tikslas nėra paprastų darbuotojų atleidimas – reformos taikinys yra korupcijos ir aplaidaus valdymo šaltinis – regionų neoficialiais karaliukais virtę veikėjai – medžiotojai ir puotų organizatoriai, kurių šešėlis nuolat šmėžuoja juodojoje viešųjų pirkimų statistikoje“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Planuojama, kad reforma kasmet leis sutaupyti 8,5 mln. eurų. Trečiadienį, kovo 1-ąją, šis Susisiekimo ministerijos planas bus pristatytas Vyriausybei.
Šiuo metu šalies valstybinės reikšmės keliais rūpinasi 11 valstybės įmonių – VĮ „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių, po vieną kiekvienoje apskrityje.
Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą planą jos bus sujungtos į vieną. Į naujai steigiamą viešąją įstaigą „Kelių priežiūra“ bus perkelta visa įmonių valdoma technika ir personalas. Šios įmonės centrinė būstinė bus ne Vilniuje.
Pagal planą valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar kelius turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Kelių valdymas ir priežiūra bus organizuojami ne regioniniu, bet valstybės mastu, taip dirbant efektyviau ir taupiau.
Artimiausiu metu Susisiekimo ministerija parengs reikiamus Vyriausybės nutarimų ir įstatymų pakeitimo projektus, kad juos būtų galima svarstyti jau šio pavasario Seimo sesijoje.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas kelių priežiūros įmones siekiama pertvarkyti iki 2018 metų. Susisiekimo ministras R. Masiulis pabrėžia, kad įstoti į šią organizaciją yra strateginis Lietuvos tikslas, todėl jam reikalingus darbus būtina atlikti laiku.
Tikisi politinio palaikymo
Ministras pripažino, kad kelių priežiūros sistemos pasipriešinimas reformai bus, tačiau dėl politinio palaikymo pertvarkai jis neabejoja.
„Tikrai esu įsitikinęs, kad politinis palaikymas bus visuose lygiuose, nes reforma yra akivaizdžiai įsisenėjusi, yra daugybė neskaidrios veiklos.
Kad sistema priešinsis, tai akivaizdu, niekas nenori atiduoti privilegijų. Politiniame lygyje, esu įsitikinęs, kad palaikymas bus, bet kas sistema priešinsis, nenorės, kas iš to pelnėsi, skanaus kąsnio atiduoti, be abejo, tikrai sulauksime kritikos“, – sakė R.Masiulis.
Kelių įmonėms – įtarimai neskaidriais pirkimais
Kelių priežiūros įmonės neretai sulaukdavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) dėmesio dėl neskaidrių viešųjų pirkimų.
Šių metų sausį VPT pranešė, kad 2003-2016 metais šios įmonės techniką pirkdavo iš kelių tų pačių tiekėjų, o labiausiai sekėsi bendrovei „Keluva“, kuri gavo beveik ketvirtadalį visų 78 mln. eurų vertės užsakymų. Ši įmonė dominavo autogreiderių pirkimuose, už kuriuos buvo permokėta vidutiniškai po 20 tūkst. eurų.
Pernai birželį VPT paragino Automobilių kelių direkciją sudaryti sąlygas kelių ženklinimo konkursuose dalyvauti daugiau įmonių.
VPT duomenimis, nuo 2006 metų Automobilių kelių direkcija surengė 11 kelių žymėjimo konkursų, kurių bendra vertė – 60,6 mln. eurų. Pusę jų – 30,277 mln. eurų vertės – gavo „Kasandros grupė“, o 30,079 mln. eurų – „Biseris“.
BNS žiniomis, „Kasandros grupė“ savininkui Arūnui Cicėnui praėjusią savaitę pareikšti įtarimai tyrime dėl prokurorės Ritos Aliukonienės veikos, jai pateikus įtarimus prekyba poveikiu stambiu mastu.
Neoficialiomis žiniomis, galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą tuometinio „darbiečio“ Vytauto Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.
Šiuo metu už valstybinių kelių priežiūrą atsakingos valstybės įmonė „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių priežiūros įmonių: „Panevėžio regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Alytaus regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, ir „Šiaulių regiono keliai“.
Šios įmonės pirmąjį 2016 metų pusmetį gavo 37,391 mln. eurų pajamų - 0,3 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-birželį, kai jos buvo 37,261 mln. eurų. Įmonių normalizuotas grynasis pelnas (eliminavus turto mokesčio įtaką) per metus sumažėjo 5,7 proc. iki 1,799 mln. eurų.
