Ar neatsibosta? Ties dešrelių kimšimo įranga besidarbuojanti Rasa papurtė galvą. „Įpratau. Nebejaučiu monotonijos“, – pratarė.
Rasa Šilalėje esančiame mėsos perdirbimo ceche dirba jau trečius metus. Daro tai, kas, atrodytų, turi įvaryti nuobodulį: neria ant pakabos prikimštas dešreles ir kabina jas džiovykloje. Bet tai – darbas, už kurį mokama alga.
„Šiuo metu atskaičius mokesčius algos jau gaunu 625 eurus“, – į pokalbį įsiterpė 35 metų mėsos perdirbimo įrenginio operatorius Tomas Kairys. Paprasčiau tariant, tai – darbuotojas, kuriam prižiūrint įrenginyje pagal receptūrą susmulkinama mėsa ir paruošiamas faršas dešrelėms.
T.Kairys – šilališkis. Įmonėje jis dirba jau 14 metų. Ir niekada nesusigundė galimybe emigruoti?
„Buvau trumpam išvykęs į Ispaniją. Bet prasidėjo krizė, algos smuko, tad grįžau namo. Esu namų ūkio meistras, tad, įsidarbinęs mėsos perdirbimo įmonėje, turėjau mokytis. Užsikabinau, įpratau ir nebenoriu blaškytis. Dirbu tai, ką moku geriausiai. Be to, turiu būsto paskolą, man svarbu, kad gaučiau algą laiku“, – kalbėjo T.Kairys.
Jo padėjėjas – pagalbinis darbuotojas Egidijus buvo trumpam atsitraukęs – susigundė kitų darbdavių siūlomu didesniu atlygiu.
Tačiau suvokęs, kad tai tebuvo tušti pažadai, grįžo atgal.
„Pažadai paviliojo. Negavau tiek algos, kiek buvo tartasi. Grįžau po pusmečio. Vis dėlto čia – patikima darbo vieta. O ir kalbėti apie atlygį niekas nebijo. Pavyzdžiui, per 2016-uosius mano atlyginimas padidėjo 100 eurų. Į rankas sausį gavau 550 eurų“, – sakė 27 metų Egidijus.
Tenka kelti uždarbį
Apie darbuotojų algas kalba pasisuko ne šiaip sau. Lietuvoje pastaruoju metu juk vyksta savotiškas kainų karas. Pirkėjai akylai stebi kainų pokyčius parduotuvių lentynose, ekonomistai nuolat kartoja, kad be augančių atlyginimų dauguma Lietuvos gyventojų liks skurdo zonoje.
Tad ir įmonių savininkams tenka sukti galvą, kaip išsaugoti pusiausvyrą – ir algoms atrasti pinigų, ir investicijoms.
„Šiemet kai kurie procesai įmonėje bus automatizuoti, pirmiausia – gamyba ir fasavimas. Tačiau žmonėms nėra ko baimintis dėl darbo vietų. Gamyba plečiasi, tad darbo jėgos reikės nė kiek ne mažiau nei dabar.
Investicijoms jau rengiamasi. Darbo užmokestis ir toliau po truputį kils, nes būtina išsaugoti gerus specialistus ir darbuotojus“, – tikino „Rivonos“ mėsos perdirbimo cecho vadovas Juozas Lebrikas.
Šiuo metu Šilalėje esančiame „Rivonos“ mėsos perdirbimo padalinyje dirba 94 žmonės, o vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 860 eurų. Tai – gerokai daugiau, negu minimali mėnesio alga Lietuvoje, nuo 2016-ųjų liepos siekianti 380 eurų.
Kokybę nulemia žaliavos
„Rivona“ – antrinė parduotuvių tinklą valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ įmonė.
Ši bendrovė yra vienintelė Lietuvoje, kurios parduotuvėms išpjaustyta ir sufasuota mėsa tiekiama iš savos skerdyklos, o ir mėsos gaminiai – iš savo gamybos cecho.
Pirkti skerdimo paslaugą iš Šilalėje esančios skerdyklos „Norfos mažmena“ pradėjo maždaug prieš aštuonerius metus. O šiuo metu vieni svarbiausių „Rivonos“ mėsos cecho verslo partnerių yra Lietuvos galvijų augintojai – ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės.
Tuo metu pagrindiniai kiaulių tiekėjai yra bendrovė „Idavang“, „Litprima“, „Kontvainiai“, „Biržų bekonas“, Dainių kiaulininkystės kompleksas ir dar keletas šių gyvulių augintojų.
Svarbu ir tai, kad į įmonę nepatenka nei gyvuliai, nei skerdiena iš ūkių, esančių apsauginėse afrikinio kiaulių maro zonose.
„Net ir leidimo, suteikiančio teisę skersti kiaules, užaugintas maro zonose, neėmėme“, – pridūrė J.Lebrikas.
O gyvuliais iš Lenkijos ar nesusigundoma?
„Esame sudarę ilgalaikes sutartis su Lietuvos ūkiais, tad perkame gyvulius tik iš nuolatinių tiekėjų, nes jie – patikimi. Neeksperimentuojame vaikydamiesi kainų, nes labai svarbu, kad ūkiuose būtų paisoma auginimo technologijų – kad gyvuliai būtų tinkamai šeriami, nes nuo to priklauso ir mėsos kokybė“, – paaiškino mėsos perdirbimo padalinio vadybininkas Saulius Detkauskas.
Technologijos ir naujienos
Kodėl šaltai rūkytas kumpis toks gelsvai rudas? Gal išmirkytas dūmų skonio tirpale?
Šis klausimas „Rivonos“ maisto technologę Vaidą Vindžigelskytę prajuokino: „Taip toli dar nesame pažengę.“ Išmirkius kumpį „dūmų skonio“ tirpale juk niekaip nepavyktų pagaminti aukščiausios rūšies gaminio. „Tas rusvumas – nuo dūmų. Kumpiai, kaip ir dešros, rūkomi alksnio dūmuose“, – paaiškino technologė.
Šaltai rūkyti mėsos gaminiai – tai jau pirkėjams gerai pažįstami bendrovės „Rivona“ ženklu ženklinami produktai. O šiuo metu įmonė pradėjo gaminti ir naujus gaminius – „Piemenėlio“ pieniškas dešreles, sardeles bei keleto rūšių „Piemenėlio“ virtą dešrą.
„Šio prekės ženklo pieno produktus pirkėjai seniai įsidėmėjo. Yra žmonių, kurie būtent dėl šių gaminių važiuoja apsipirkti į „Norfos“ parduotuves.
Kadangi šis ženklas simbolizuoja kokybę, vasario pradžioje jį pradėjome naudoti ir aukščiausios rūšies mėsos gaminiams“, – sakė J.Lebrikas.
Kuriant mėsos gaminiams „Piemenėlio“ prekės ženklą buvo išsaugotas jo stilius. Simbolika ir šriftas – tie patys kaip ir pieno produktų etiketėse, tačiau spalvų deriniai pasirinkti jau kitokie.
Paleido naują dešrelių gamybos liniją
– Ar gali skirtis pieniškos dešrelės, jei jų sudėtis tokia pat, o kokybė atitinka aukščiausios rūšies reikalavimus? Išties jos skiriasi, nes kiekvienas gamintojas turi savo maisto technologus, o ir receptūra nėra lygiai tokia pat. „Yra nustatyti gamybos standartai, kurių būtina paisyti, pavyzdžiui, riebalų kiekis. Aukščiausios rūšies gaminiuose negali būti nei mėsos pakaitalų, nei sojų“, – paaiškino V.Vindžigelskytė.
– Pavyzdžiui, pagal higienos normą aukščiausios rūšies gaminiuose riebalų kiekis negali viršyti 22–24 proc., reglamentuotas ir baltymų, ir drėgmės kiekis. Tad neatsitiktinai įmonė yra įsigijusi ir kontrolės įrangą, kuri skirta ir riebalų, ir kolageno kiekiui gaminiams skirtame farše nustatyti.
– „Piemenėlio“ dešrelėms bei sardelėms buvo kuriama speciali receptūra. Kadangi „Piemenėlio“ pieno produktų kokybe pirkėjai jau pasitiki, to paties tikimasi ir iš to paties prekės ženklo mėsos gaminių.
– Išleidus virtų gaminių seriją, vėliau bus pradėti gaminti ir to paties ženklo parūkyti mėsos gaminiai. Pasak J.Lebriko, pirkėjams ypač svarbu ir tai, kad aukščiausios kokybės gaminiais bus prekiaujama už jiems priimtiną – konkurencingą – kainą.
