Praėjusių metų rugsėjį gamybos sezoną pradėjęs fabrikas jį baigė prieš pat Naujuosius metus. Gamykla perdirbo 270 tūkst. tonų runkelių ir pagamino 39 tūkst. tonų cukraus. Fabriko produkcija pasiekia ne tik Lietuvos, bet ir įvairių Europos Sąjungos šalių rinkas.
Virškvotinis cukrus realizuojamas už Europos Sąjungos ribų esančiose valstybėse.
Generalinis direktorius pabrėžė, jog šiais metais fabrikas su ūkininkais atsiskaito nevėluodamas, nebeliko ankstesniais metais buvusių nesklandumų.
„Šis sezonas buvo kur kas ilgesnis, nes gavome daugiau žaliavos. Ją tiekė apie 100 cukrinių runkelių augintojų. Derlingumas buvo apie 67 tonos iš hektaro – tai vienas geriausių rezultatų visoje Europos Sąjungoje“, – sakė bendrovės „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius Augustas Obuchavičius.
Jis tvirtino, kad būtent dabar prasideda fabriko klestėjimo laikas, nes Europos Sąjungoje naikinamos cukraus gamybos kvotos ir gamykla pradės dirbti laisvos rinkos sąlygomis. „Panaikinus kvotas mums atsiveria naujos galimybės, nes esame modernizavę įrenginius, ir dabar per parą galime perdirbti iki 2700 tonų cukrinių runkelių. Prieš metus perdirbdavome tik apie 2300 tonų“, – teigė A.Obuchavičius.
Fabrikas visų pirma orientuosis į Baltijos šalių rinkas, o likusį cukraus kiekį galės be apribojimų parduoti bet kurioje Europos ar tolimesniųjų kontinentų šalyje.
„Lietuvos cukrus“ ateityje atsižvelgdamas į rinkos tendencijas planuoja gaminti ir atitinkamą kiekį ekologiško cukraus. Fabrikas uždirba ne vien iš cukraus, bet ir pardavęs šalutinius gamybos produktus.
Jau šiuo metu fabrikas gamina sertifikuotą kalkių purvą, kurį ūkininkai naudoją kaip puikią ekologišką trąšą. Fabrikas parduoda ir kitus šalutinius gamybos produktus: melasą, granules, išspaudas.
Įmonės strateginis tikslas – didinti gamybos apimtis, todėl, panaikinus ES cukraus kvotas, įmonė planuoja ilgalaikes investicijas, kurios suteiks galimybę pagaminti dar daugiau cukraus.
„Lietuvos cukraus“ vadovas prisimena ir lemtingus įvykius prieš gerą dešimtmetį, kada Europos Komisija, vykdydama cukraus reformą, mažino gamintojų skaičių. Tada Marijampolės cukraus fabrikui buvo pasiūlyta išmoka, jeigu jis nutrauks veiklą.
Fabriko panaikinimas būtų buvęs skaudus smūgis regiono ekonomikai ir cukrinių runkelių augintojams. Buvo nuspręsta tęsti darbą, nors už tai teko brangiai sumokėti – fabrikas turėjo išsipirkti papildomas cukraus gamybos kvotas. 2008 metais fabrikas nusipirko papildomai 8000 tonų baltojo cukraus gamybos kvotą, kuri kainavo beveik šešis milijonus eurų.
Šiandieną marijampoliečiai džiaugiasi, kad fabrikas buvo išsaugotas, o papildomos investicijos pasiteisino ir suteikė naujų galimybių.
