Pagal lyčių lygybės indeksą Lietuva Europos Sąjungoje (ES) užima 22 vietą. Rezultatas nėra prastas, bet reikėtų atkreipti dėmesį tai, kad nuo 2005 metų stebimas lengvas situacijos prastėjimas.
Mūsų šalyje moterys uždirba 13 proc.mažiau nei vyrai. „Tai reiškia, kad moterys gauna 87 centrus nuo vieno euro, kurį, dirbdamas tokios pačios kvalifikacijos darbą, uždirba vyras“, – pasakojo Europos lyčių lygybės instituto Tyrimų programos koordinatorė Jolanta Reingardė.
Net negali dirbti
Nors atlyginimai svarbu, pirmiausia reikėtų kalbėti apie galimybes dirbti apskritai. „Daug moterų net nepriklauso nedirbančiųjų kategorijai. Jos tiesiog negali ieškoti darbo“, – pasakojo J.Reingardė.
Jos teigimu, viskas susiję su vaiko priežiūros paslaugų prieinamumu. Dažniausiai tiek vaiko priežiūra, tiek namų ūkio tvarkymas dažniausiai gula ant moterų pečių. „Tai stabdo integraciją į darbo rinką, nes tokios moterys tiesiog negali sau leisti ieškoti darbo. Su tuo susiję ir skurdo rodikliai – Lietuvoje daug daugiau moterų gyvena ties skurdo riba nei vyrų“, – kalbėjo J.Reingardė.
Ypatingai skurdas grasina vienišiems tėvams, o vaikus Lietuvoje vienos dažniausiai augina moterys.
Iki 2020 m. ES yra užsibrėžusi tikslą vyrų ir moterų užimtumą pakelti iki 75 proc. „Tikslas geras, bet reiktų įvertinti ir sąlygas, kuriomis dirba vyrai ir moterys. Tokie rodikliai kaip priekabiavimas darbe, psichologinė priespauda rodo, kad moterys šiose situacijose yra labiau pažeidžiamos“, – sakė J.Reingardė.
Kur dingsta atlyginimai?
Moterys Lietuvoje uždirba 13 proc. mažiau nei vyrai. „Įdomu tai, kad nuo 2008 m. šioje srityje nėra jokių pokyčių, nors dedama daugybė pastangų, investuojami milijonai. Klausimas kaip tai gali būti, kai moterys turi bene geriausius išsilavinimo ir kompetencijos rodiklius“, – stebėjosi J.Reingardė.
Moterys nemažai sričių pasirodo geriau už vyrus, tačiau su technologijomis, matematika, inžinerija susijusiose srityse, pasižyminčiose didesniais atlyginimais, moterų kur kas mažiau nei vyrų.
Šis sektorius ne tik pelningas – jis vienas greičiausiai augančių sektorių visoje Europoje, kuriame labai jaučiamas darbo jėgos trūkumas. Kodėl moterys, turėdamos tinkamą kompetenciją, neužima šių laisvų darbo vietų?
„Nemanau, kad visa tai priklauso tik nuo norų ar asmeninio apsisprendimo. Reiktų kalbėti apie tam tikrą kainą, kurią moterys turi sumokėti, kliūtis, kurios joms trukdo integruotis“, – kalbėjo J.Reingardė.
Jos teigimu, net jei merginos tiesiog nesidomi technologiniais mokslais, tai dar nereiškia, kad viskas gerai. Reiktų kalbėti apie stereotipus ir tam tikras normas, kurios kartais stabdo merginas net nuo minties apie tam tikras profesijas.
Vyrai irgi turi keistis
J.Reingardė siūlo pažiūrėti į kitą pusę – su rūpyba susijusius darbus, kuriose situacija priešinga, čia moterų dirba 4 kartus daugiau nei vyrų ir moters teigimu, situacija turėtų keistis.
„Aš nesakau, kad moterys ir vyrai daro neteisingus sprendimus. Nemanau, kad moterys, tampančios seselėmis, daro blogą sprendimą“, – sakė jis.
Esmė tame, kad darbas, kurį žmogus dirba, turi būti adekvačiai vertinamas.
„Darbas susijęs su rūpyba taip pat reikalauja didžiulės kvalifikacijos. Bet kažkodėl yra būtent taip, kad jei profesija yra vadinama „vyriška“, kaip taisyklė čia ji yra apmokama geriau. Čia slypi problema, o ne profesijos pasirinkime“, – kalbėjo J.Reingardė.
Jos teigimu, lygios galimybės tarp vyrų ir moterų ir tinkamas moterų darbo apmokėjimas galėtų sukurti tokį ekonomikos proveržį, kad papildomus pinigus, kuriuos valstybėms atnešti galėtų lygus moterų dalyvavimas, ES institucijos skaičiuoja milijardais.
