Kodėl moterims gresia tapti ateities bedarbėmis?

Daugybė moterų liks be darbo arba bus priverstos dirbti žemesnės kvalifikacijos ir prasčiau apmokamus darbus, nei galėtų. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, būtent tokia ateitis gali laukti, įspėja „Swedbank“ ekonomistė.

Nors daugiau merginų studijuoja, gyvybės bei kompiuterių moksluose vaikinai sudaro 60 proc. studentų, inžinerijoje – 90 proc., architektūroje – 70 proc<br>123fr nuotr.
Nors daugiau merginų studijuoja, gyvybės bei kompiuterių moksluose vaikinai sudaro 60 proc. studentų, inžinerijoje – 90 proc., architektūroje – 70 proc<br>123fr nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-03-08 13:35, atnaujinta 2017-04-08 09:42

Pastarųjų 50 metų technologijų pažanga turėjo teigiamą reikšmę moterų emancipacijai. Gamybos procesų automatizavimas,   iškeldamas proto svarbą, sumenkino fizinės jėgos reikšmę. Technologijos buityje leido moterims daugiau laiko skirti sau ar savo karjerai, inovacijos kontracepcijoje leido moterims pačioms planuoti savo profesinį gyvenimą.

„Vis dėlto ta pati pažanga gali lemti tai, kad moterims bus sunkiau realizuoti save darbo rinkoje“, – Seime vykusioje diskusijoje apie moterų ekonominės galios stiprinimą įspėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.

Ką atneš pažanga?

Skaičiuojama, kad technologinė pažanga per artimiausią dešimtmetį turės didžiulį poveikį darbo rinkai – gali išnykti apie 50 proc. darbo vietų.

„Skaičiuojama, kad tų darbo vietų sumažės panašiai tiek vyrams, tiek moterims, bet dėl nusistovėjusių socialinių normų ir dėl to, kad moterys gana vangiai renkasi potencialiausias profesijas ir sunkiai skinasi kelią į aukščiausias vadovybės pozicijas, bus sukuriama žymiai mažiau darbo vietų moterims“, – pasakojo L.Galdikienė.

Jei moterys ir toliau vangiai įsitrauks į profesijas, susijusias su technologijomis, jos rizikuoja tapti ateities bedarbėmis, arba gali tekti papildyti mažiau uždirbančių darbuotojų gretas.

L.Galdikienės teigimu, ateityje darbo rinkoje bus stebima didelė poliarizacija – technologinės profesijos bus labai gerai apmokamos, o paslaugų sektoriuje atlyginimai bus ženkliai mažesni, nes dauguma žmonių migruos į tas prasčiau apmokamas darbo vietas.

„Tad tikėtina, kad moterims teks dirbti prasčiau apmokamus darbus, kurie reikalauja mažesnių gebėjimų, nei jos turi“, – sakė ekonomistė.

Situacija keista

Lietuvos situacija kol kas patvirtina prastą scenarijų. „Nepaisant geresnių vidutinių rezultatų moksle, merginos vis dar vangiai renkasi technologines profesijas.

Nors daugiau merginų studijuoja, gyvybės bei kompiuterių moksluose vaikinai sudaro 60 proc. studentų, inžinerijoje – 90 proc., architektūroje – 70 proc“, – pasakojo L.Galdikienė.

Tai atsispindi ir darbo rinkoje. Aukštųjų technologijų sektoriuje 60 proc. darbuotojų yra vyrai, informacijos ryšių specialistų vyrų – 80 proc. „Šis sektorius turi ne tik didžiulį potencialą, bet ir pasižymi vienais aukščiausių atlyginimų ir sparčiausiu jų augimu“, – sakė ekonomistė.

Šios tendencijos niekur nedings – iki 2020 m. Vien Lietuvoje IT specialistų poreikis padvigubės. „Išaugant poreikiui ir moterims neįeinant į rinką tai apribotų sektoriaus plėtrą, o moterys negalėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – sakė L.Galdikienė.

Kokios priežastys?

„Apmaudu, kad merginos vangiai renkasi studijuoti šiuos mokslus, nors jų pasiekimai vidutiniai lenkia berniukų“, – sakė ekonomistė. Tiesa, jei žiūrėtume į geriausių mokinių dalį Lietuvoje, berniukų čia šiek tiek daugiau.

„Tai kelia klausimą ar mūsų švietimo sistema yra tinkama, ar pakankamai įtrauktos moterys, ar mokytojai kelia tuos pačius reikalavimus, ar tėvai kelia tuos pačius reikalavimus“, – kalbėjo L.Galdikienė.

Jos teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios merginos gali nesirinkti tam tikrų specialybių – stereotipai: „Mes vis dar esame linkę skirstyti darbus į vyriškus ir moteriškus. Gajus stereotipas, kad moterys dėl įgimtų gebėjimų yra mažiau gabios tiksliesiems mokslams.“

Stereotipų galia

L.Galdikienė priminė, kad net jei manote, jog stereotipai jūsų neveikia, tai gali būti netiesa, nes dažnai stereotipams pasiduoda ir pačios moterys.

Buvo atliktas eksperimentas. Merginoms buvo liepiama spręsti matematines užduotis. Vienos jų savo lytį turėjo pažymėti testo pradžioje, kitos – pabaigoje.

Tų merginų, kurios savo lytį turėjo pažymėti testo pradžioje, rezultatai buvo prastesni nei kitų.

Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs. Vienodų gabumų merginoms reikėjo žaisti šachmatais prieš vaikinus ir kitas merginas. Žaisdamos prieš merginas moterys turėjo 50 proc. tikimybę laimėti, žaisdamos prieš vyrus tų pačių gebėjimų merginos turėjo tik 40 proc. tikimybę laimėti.

„Norėdami kovoti su stereotipais turime mokyti tėvus, mokytojus ir visą visuomenę. Stereotipai yra linkę keistis labai lėtai. Į šį procesą reiktų įtraukti ir įmones, kurios supranta, kad specialistų poreikis ateityje tik didės, tad reikia kurti tinkamas sąlygas moterims. O pačioms moterims reikia palinkėti, kad jos drąsiau ryžtųsi plaukti prieš srovę“, – linkėjo ekonomistė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.