Perdirbėjų nuogąstavimus, kad dabar daug medienos eksportuojama ir vietos rinkai žaliavos neužtenka, ministerijos atstovai atmeta, tačiau pripažįsta, kad dėl tam tikrų medienos eksporto saugiklių svarstyti galima.
Dėl eksporto ribojimo bus svarstoma
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, šią savaitę Seimo liberalų frakcijoje pristatydamas numatoma urėdijų pertvarką, patvirtino, kad bus svarstomi ir medienos eksporto ribojimai.
„Tiek estai ir latviai, tiek lenkai riboja apvalios medienos eksportą, nepažeisdami laisvosios prekybos sutarties reikalavimų, todėl mes irgi turime galvotu apie ribojimus eksportui. Tada mes turėsime konkurencingas kainas su kaimyna“, – parlamentarams sakė K.Navickas.
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, dėl eksporto saugiklių bus konsultuojamasi su Konkurencijos taryba ir Europos teisės departamentu.
„Galime taikyti kaimynų praktiką – tada tam tikros privilegijos atsirastų didesnę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, nebūtinai didžiausioms. Tačiau jei bus įžiūrėtas neatitikimas ES teisei ir konkurencijai, tokie principai negalės būti įteisinti. Tuomet kelsime klausimą, ar teisėtai tokius veiksmus taiko kaimynai“, – BNS sakė D.Dudutis.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos teigimu, pirmumo teisę įsigyti medieną turėtų gauti Lietuvos įmonės, o eksportuojama turėtų būti tik jau apdirbta mediena.
„Mūsų tikslas, kad Lietuvoje atsirastų ne tik lentpjūvės, bet plokščių, baldų, baldinės medienos gamyba, kad eksportuotume apdirbtą, džiovintą medieną (....) Kad tos medienos, kuri naudojama baldams ir statybai, būtų išvežama kuo mažiau arba visai neišvežama“. – BNS sakė K.Mažeika.
Pasak jo, sprendimai dėl medienos eksporto paaiškės po to, kai Seime bus apsispręsta dėl urėdijų reformos, kuria siekiama visus valstybinius miškus pavesti valdyti valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“, įsteigtai sujungus dabartines 42 miškų urėdijas.
Kadangi eksporto pajamos iš medienos ir baldų pramonės yra vienos didžiausių Lietuvoje, jos aptirptų. K.Mažeika sako, kad šią netektį padengtų kitais keliais į biudžetą įplaukiančios pajamos – iš vidaus vartojimo.
„Produkcija bus eksportuojama, o ne žaliava, ir netektys kompensuosis“, – tvirtino K.Mažeika. Tačiau, anot jo, sumažėjus medienos eksportui, kristų ir jos kaina.
„Mediena nėra ilgo galiojimo, ji gendai. Jei bus įvesti eksporto ribojimai, turėsime tartis su verslininkais, kartu žiūrėti, kad nepatirtume nuostolių. Turėtų būti mažinami kertami plotai, kad verslas spėtų tą medieną sutvarkyti, arba didinami medienos apdirbimo pajėgumai“, – aiškino K.Mažeika.
Medienos perdirbėjus baugina urėdijų pertvarka
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos atstovas Arvydas Urbis urėdijų reformą vertina atsargiai.
„Pergyvename, ar planuojama reforma neslepia užsienio medienos gigantų atėjimo į rinką, noriu tikėti, kad už jos nestovi ikėjų baubas. Kas šiandien juos apriboja? Ar 42 urėdai, ar tai, kad dabar rinkoje yra pirkėjų, neleidžiančių papigiai įsigyti medienos? Jei tas barjeras yra ne urėdijų skaičius, o sveika rinka, tada reikia ne urėdus saugoti, o tuos, kurie perka medieną. Medienos prekybos reformą norima padaryti per urėdijų pertvarką, nukreipiant dėmesį“, – BNS sakė A.Urbis.
Jis taip pat pabrėžė, kad užsitęsusios diskusijos, kaip po reformos atrodys prekyba mediena, gali sutrikdyti jos tiekimą perdirbėjams.
„Jeigu kokius tris mėnesius dar pasitampysime, pradės strigti apsirūpinimas mediena, bus rizikinga pasirašinėti papildomas ar naujas sutartis, ankstesnių užsakymų galime neįvykdyti“, – tvirtino A.Urbis.
Tuo metu Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis teigia, kad ministerija yra nusiteikusi palikti dabartinę medienos įsigijimo tvarką, patobulinant logistiką – leisti aukcione medieną įsigijusiems pirkėjams ją pasiimti iš artimiausios miško.
„Yra planas palikti dabartinę sistemą, kad ją atviruose aukcionuose galėtų įsigyti ir smulkieji, ir stambieji pirkėjai. Tačiau reikia pagerinti logistiką, sudaryti sąlygas medieną pateikti iš artimiausio miško“, – BNS aiškino N.Kupstaitis.
Jo teigimu, baigus reformą medienos prekybos taisykles tvirtintų ne Aplinkos ministerija, o Vyriausybė.
A.Urbutis tokius planus vertino teigiamai. Anot jo, šiuo metu važiuoti iš vieno Lietuvos galo į kitą atsivežti įsigytą medieną apsimoka tik tada, kai ji yra aukščiausios kokybės. A.Urbis taip pat siūlo valstybei „rimčiau pagalvoti“ apie vietos pramonės rėmimą, suteikiant jai pirmumo teisę apsirūpinant mediena rinkos sąlygomis, mokestinių lengvatų arba išlaidų kompensacijų.
Eksporto ribojimai naudingi regionams
Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas sako, kad medienos eksporto ribojimas padėtų gaivinti regionus ir sureguliuoti jų socialinį gyvenimą.
„Čia perspektyva ne Vilniui ir ne Kaunui, o regionams, kur didžiausias nedarbas“, – BNS teigė R.Beinortas.
Pasak jo, lietuviškos medienos eksporto problema keliama nuo 1991 metų, kai buvo sukurta valstybinių miškų valdymo struktūra, leidusi jai išsilaikyti iš apvalios medienos pardavimų.
Kasmet Lietuvoje valstybiniuose ir privačiuose miškuose iškertama maždaug 7 mln. kubinių metrų medienos, iš kurių maždaug 2 mln. kubų yra išvežami į užsienį. Anot R.Beinorto, parduodama apvalius rąstus, valstybė gauna mažesnę ir socialinę, ir ekonominę naudą.
„Kitus du trečdalius pramonė sunaudoja, o išvežamas trečdalis ir yra ta perspektyva pramonei augti. Tik paduokite tą medieną ir pramonė momentaliai atsiras. Dabar nėra nė vienos lentpjūvės, kuri dirbtų dviem pamainomis. Nereikia investicijų daryti, įrengimų nereikia. Reikia tik medienos“, – tvirtino R.Beinortas.
Be to, anot jo, nerimą kelia ir tai, kad į užsienį dažniausiai išvežama geriausios kokybės mediena.
„Nupjauto medžio dalys turi savo vertę – vertingiausias yra pirmasis storiausias rastas nuo kelmo, iš jo daugiausia galima pagaminti. Ir iš tų 2 mln. kubų medienos, išvežamos iš Lietuvos, daugiausia ir išvežama geriausios medienos. Dėl šios priežasties Lietuvoje nėra išsivysčiusi normali lentpjūvystė. Yra prisisteigę daug pavienių mažų lentpjūvių, kurios dėl žaliavos trūkumo yra prisipirkusios tokių įrengimų, kad galėtų pjauti tik tuos mažų diametrų rąstelius“, – aiškino R.Beinortas.
Jo teigimu, dėl didelio medienos eksporto „šlubuoja baldų pramonė, nesivysto medinių statinių statyba“.
Pasak N.Kupstaičio, šiuo metu Lietuvos medienos eksportas nėra labai mažas, apie pusę jo sudaro prasčiausia mediena – celiuliozės gamybai skirti popierrąsčiai, kurių Lietuvoje niekas neperdirba. Tačiau N.Kupstaitis pripažino, kad pastaruoju metu padidėjo ir rąstų – geriausios medienos eksportas.
„Dalį jų nuperka tos eksporto įmonės, kurios pasiūlo didesnę kainą, nes pas mus medienos prekyba vykdoma per aukcionus“, – sakė N.Kupstaitis.
Daugiausiai popierrąščių iš Lietuvos išgabenama į Švediją, tuo metu rąstų daugiausia išvežama į Latviją, Lenkiją.
Pasak A.Urbio, Latvijoje medienos perdirbimo pramonė yra išplėtota geriau nei Lietuvoje, todėl jie siūlo geresnę kainą, siekdami išvengti įrangos prastovų.
Aukcionuose dalis medienos iš karto neparduodama
Pasak N.Kupstaičio, urėdijų rengiamuose aukcionuose dalis medienos, maždaug 5-10 proc., parduodama ne iš karto, tik sumažinus jos kainą.
„Jeigu būtų toks jau didžiulis medienos deficitas Lietuvoje, tada tą medieną visą nupirktų ir pirkėjai tarpusavyje susimuštų, bet dabar realiai gaunasi taip, kad net urėdijų pasiūlytos tos medienos aukcionuose lieka nenupirktos. Tai truputį perdėtas ažiotažas, kad mūsų pramonės negali apsirūpinti žaliava“, – sakė N.Kupstaitis.
Tuo metu A.Urbis tvirtino, kad aukcionuose parduodamos kokybiškos medienos nepakanka.
„Pasiaiškinkite, kokia mediena lieka nenupirkta. Šiukšlės, supūdyta, tinkanti tik biokurui“, – teigė A.Urbis. Jis apgailestavo, kad privačių miškų savininkai negali lentpjūvėms patiekti kokybiškos medienos, todėl jos tenka ieškoti valstybiniuose miškuose.
„Lentpjūvės iš valstybės perka du trečdalius joms reikalingos medienos“, – sakė A.Urbis.
Pasak jo, Lietuvos medienos perdirbėjus taip pat gelbsti ir rusiška, ukrainietiška ar baltarusiška mediena. Anot jo, rytuose perdirbėjai įsigyja ne pačią prasčiausią medieną, tačiau, pavyzdžiui, Baltarusijoje jos kaina yra apie 10 proc. mažesnė nei Lietuvoje.
„Jeigu ne šie atsivežimai, seniai būtume išėjęs iš rinkos, jokios konkurencijos nebūtų. Ką tada darytų miškininkai, kai iš jų niekas nepirktų medienos?“, – klausė A.Urbis.
Anot N.Kupstaičio, Lietuvoje apvalios medienos vidutinė kaina dabar yra apie 40-50 eurų už kubą, panašiai mediena kainuoja ir Latvijoje bei Lenkijoje.
Seime prieš porą metų buvo bandoma priimti pataisas, kurios Lietuvos medienos perdirbimo įmonėms būtų suteikusios pirmumo teisę prieš eksportuotojus įsigyti žaliavos, bet tam Seimas nepritarė.
Medienos importas į Lietuvą siekia 1,3 mln. kubinių metrų, eksportas – maždaug 2 mln. kubų.
