„Gaisro metu žmonės nenukentėjo, priežastys ir nuostoliai nustatinėjami“, – komentavo paukštyno vykdomoji direktorė Palmira Rimdeikienė.
Tiesa, gaisro priežastis kol kas nenustatyta ir bus tiriama.
Nesisekė jau anksčiau
Kaip lrytas.lt rašė anksčiau, Vievio paukštyną nelaimės persekiojo jau prieš keletą metų, mat paukštynas kartą jau buvo bankrutavęs.
Tada, 2008-aisiais, visą Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė neaplenkė ir Vievio paukštyno. Nors įmonė dirbo našiai ir produktyviai, dėl išaugusių pašarų kainų 2011 metų pradžioje jos finansinė būklė tapo sudėtinga.
Tuo metu tokia padėtis vertė įmonės akcininkus – vokiečių bendrovę „Ten Elsen“ ieškoti išeičių. Buvo pradėta ieškoti partnerio, kuris užtikrintų pašarų tiekimą.
Vokietijos bendrovės vadovams pasiūlymą pateikė bendrovės „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys tik mainais T. Barštys pareikalavo iš esmės veltui – vos už vieną litą – perleisti kontrolinį paukštyno akcijų paketą.
Į kampą įspraustiems vokiečiams liko tik patikėti T. Barščio pažadais. Netrukus buvo sudarytas sandoris, ir „Kauno grūdai“ tiesiogiai bei per statytinius įsigijo 51 proc. paukštyno akcijų paketą.
Iškėlė bankroto bylą
Tačiau 2011-ųjų pavasarį Vievio paukštyno kontrolę perėmus „Kauno grūdams“ situacija negerėjo, o Latvijos bendrovė „Dobeles Dzimavnieks“, kuriai paukštininkai buvo skolingi apie 370 tūkst. litų, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir paprašė iškelti Vievio paukštynui bankroto bylą. Tai itin nepatiko „Kauno grūdams“.
Kreditoriai ir kiti akcininkai įtarė, kad padėtis Vievio paukštyne gali būti bloginama specialiai ir buvo pastebėta, kad kad T. Barščio vadovaujama bendrovė tuo pat metu periminėja ne tik Vievio paukštyno veiklos kontrolę, bet ir turtą.
Praėjus beveik pusmečiui ir padėčiai nesikeičiant, bankai „Unicredit“ ir „Swedbank“ paskelbė apie Vievio paukštyno skolų pardavimą. Pardavimas buvo oficialus, pirkti skolų bankai pakvietė penkias bendroves. Geriausią kainą pasiūlė „Vičiūnų“ grupės įmonės.
Jos įsigijo daugiau kaip pusę kreditorinių įsipareigojimų iš 53 mln. litų. Užuot pradėjusi tartis ir bendradarbiauti su nauju didžiausiu kreditoriumi, bendrovė „Kauno grūdai“ ėmė elgtis nesuprantamai.
Kilo V.Matijošaičio ir T.Barščio konfliktas
Beveik pusmetį delsusi ir bankroto bylos iškėlimo metu Latvijos bendrovei nesumokėjusi 370 tūkst. litų, „Kauno grūdų“ įmonė netikėtai paskelbė, kad daugiau kaip 20 mln. litų skolą bankams sumokėjo, tačiau jie esą pinigų nepriėmė.
Vėliau teismas tokius išvedžiojimus paneigė.
Kiek vėliau pradėjo sklisti spalvingi paties „Kauno grūdų“ savininko T. Barščio komentarai. Supratęs, kad stringa planai lengvai perimti didžiausią šalies paukštyną, jis pareiškė tokiu atveju nepaliksiąs Vievio paukštyne akmens ant akmens.
Vištos esą stips, o įranga bus atiduota į metalo laužą. „Vičiūnų“ grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis tąkart viešai pranešė apie T. Barščio grasinimus asmeniškai su juo susidoroti.
Auditas parodė realybę
Vievio paukštyno akcijų turintys Vokietijos verslininkai irgi pasijuto apgauti, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami apginti pažeistas teises.
Bendrovės „Ten Elsen“ vadovams tada nerimą sukėlė tai, kad beveik už dyką gavusi Vievio paukštyno akcijų bendrovė „Kauno grūdai“ nesilaikė svarbiausio pažado – apsaugoti paukštyną nuo bankroto.
Naujojo Vievio paukštyno bankroto administratoriaus bendrovės „Valeksa“ direktorius Stasys Poškus iškart paprašė Vilniaus apygardos teismo leidimo atlikti paukštyno veiklos auditą.
Jo metu paaiškėjo, kad iki šiol skelbti paukštyno veiklos rezultatai neatitinka tikrovės
Atgimė iš naujo
Tada S.Poškus kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais žalingus buvusio administratoriaus ir „Kauno grūdų“ sudarytus sandorius ir priteisti Vievio paukštynui daugiau kaip 10 mln. litų iš „Kauno grūdų“ ir buvusio administratoriaus.
2012-aisiais jau buvo siekiama atkurti normalią paukštyno veiklą, o vadovauti Vievio paukštynui buvo pakviesta daugiau nei dvidešimt metų patirties paukštininkystės versle turinti Palmira Rimdeikienė.
Teismo sprendimas
Kaip pernai gruodį rašė „Verslo žinios“, 2014-aisiais Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad „Kauno grūdų“ per statytinius įsigytos Vievio paukštyno akcijos buvo apsimestinis sandoris, siekiant išvengti būtinybės kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo įvykdyti koncentraciją gavimo.
Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas, aiškino teismas.
Apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu.
Teismas nustatė, kad „Kauno grūdai“ perėmė faktinę Vievio paukštyno kontrolę iš karto po ginčijamų sandorių sudarymo. Be to, po akcijų įsigijimo Vievio paukštynas su „Kauno grūdais“ sudarė eilę būtent „Kauno grūdams“ naudingų (mažinant įsipareigojimus būtent šiam kreditoriui) sandorių.
Įsikišo ir Konkurencijos taryba
Konkurencijos taryba įtarė, kad „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. bankrutavusio Vievio paukštyno akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo.
Tyrimą dėl nepraneštos koncentracijos Konkurencijos taryba pradėjo 2015-aisiais, po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad akcijų įsigijimo sandoris buvo apsimestinis ir kad akcijos įgytos per statytinius.
