Nekilnojamojo turto agentai pripažįsta, kad tikrai ne visi namai, kuriuos jie aplanko, primena pasakų pilis, o dalis bandančių juos parduoti – klientai, kurių jie turbūt nelinkėtų niekam.
Daugelis ieškančių buto žmonių turbūt pastebėjo, kad skelbimuose pateikiami butų aprašymai dažnai prasilenkia su realybe. „Jaukus butukas“ dažniausiai yra sandėliuko dydžio, „vintažinis“ dažniausiai byloja apie keliasdešimt metų be remonto, užsukus į „meniškus apartamentus“ nereiktų nustebti radus baldus iš palečių. Brokeriui mandagiai apie tai užsiminti savininkui – ne visuomet paprasta.
Brokerių košmarai
Kartais žmonės įsivaizduoja, kad nekilnojamojo turto brokerių darbas – kelti skelbimus bei atsiliepti į susidomėjusių galimų pirkėjų skambučius. Su realybe toks požiūris prasilenkia, įsitikinęs įmonės „Capital Centras“ brokeris Aivaras Ivaškevičius: „Galėčiau suskaičiuoti bent 50 veiksmų, kuriuos brokeris atlieka, o jei skaičiuosime ir visas smulkmenas, tai būtų jų gerokai virš 100“.
Vienas pagrindinių brokerių darbų – bendravimas su žmonėmis. O čia kartais pasitaiko ir juokingų, ir siaubą keliančių istorijų.
„Įvykis nutiko praėjusią savaitę, kai man paskambino moteris, norėjusi parduoti savo butą Žirmūnuose. Atvykus apžiūrėti buto, vaizdas tiesiog šokiravo. Turbūt neperlenksiu lazdos sakydamas, kad bent pusė buto buvo užversta daiktais. Susidarė toks įspūdis, jog moteris neseniai pardavė bent 4 kartus už esamą butą didesnį namą ir visus daiktus susivežė į butą“, – neseniai nutikusią istoriją prisiminė A.Ivaškevičius.
Netvarka – dar ne viskas. Moteris buvo šventai įsitikinusi savo buto aukšta verte, nesustodama bėrė „privalumus“, kuriuos dažnas pirkėjas laikytų trūkumais, ir nepasikuklino užsiprašydama 50 proc. didesnės nei šiuo metu rinkoje kainos.
„Ar tokių butų pasitaiko dažnai? Nelabai. Dažniau pasitaiko šlapimu dvelkiančios devynaukščių laiptų aikštelės, siaubo labirintus primenančios dvylikaaukščių laiptinės, ar tiesiog „pelėsiais ir kerpe apaugę aukštai“ kampiniai senos statybos blokinių namų butai“, – apie tai, su kuo tenka susidurti, pasakojo A.Ivaškevičius.
Ne visada juokinga
Ir nors kai kurie atvejai, su kuriais susijusia NT brokeriai, gali kelti juoką, yra ir visai nejuokingų istorijų.
„Reon“ įmonėje NT brokere dirbančiai Aistei Čiučiurkaitei kartą teko net pabūti detektyve. Vieną dieną nuomininkė, kuriai mergina padėjo surasti butą, dingo su kelių šimtų eurų skola, keliais daiktais ir raktais. Savininkė kreipėsi į brokerę pagalbos, bet surasti, žmogų, nežinant jo gyvenamosios vietos ir negalint susisiekti telefonu – nelengva.
„Sutartyje suradome artimų nuomininkui žmonių, susisiekiau su jais, o socialiniuose tinkluose išsiaiškinau kuo tas žmogus dirba, tik nežinojau adreso. Apsimečiau kliente, užsirašiau procedūrai, pasakė kur atvykti ir vualia, suradom!“, – prisiminė A.Čiučiurkaitė.
Ji pasakojo, kad kartais telefonu tenka atlaikyti keiksmažodžių laviną, nors žmogus pats prisidirbo ir ieško kaltų, o kartais – tvardyti ašaras.
„Paskambino vyras, kuriam tiesiog reikėjo išsikalbėti. Ieškojo buto išsinuomoti, nes neseniai mirė jo žmona, balsas baisiai liūdnas, virpantis. Negalėjau trumpinti pokalbio, nes supratau, kad jam reikia kažkam, kas jo nepažįsta, išsipasakoti apie tai kas nutiko. Klausiau jo apie 20 minučių“, – pasakojo mergina.
A.Čiučurkaitė teigė, kad brokeris, tarpininkas dar dviejų ar daugiau šalių, yra lyg kempinė, kuri viską sugeria, todėl lengva nebūna.
Vargai dėl kainos
Kaina – dažnai vienas svarbiausių dalykų tiek savo namus norintiems parduoti, tiek ieškantiems naujo būsto. Čia rasti aukso viduriuką – nelengva.
A.Ivaškevičius pasakojo, kad situacijų, kai savininkų lūkesčiai dėl kainos prasilenkia su realybe – apstu.
„Ypač dabar, kai visa žiniasklaida su bankais priešaky trimituoja, jog kainos kyla. Ir jau nebestebina, kai žmonės tikisi ne tūkstančiu, ne dviem, bet 20-50 proc. didesnės kainos už savo ne itin iš kitų išsiskiriantį butą“, – sakė jis.
Jei atverti akių savininkui nepavyksta, A.Ivaškevičius dažniausiai atsitraukia: „Geriau neapsiimti buto pardavinėti, nei žaisti tą pačią loteriją, kaip ir savininkas ir būti brokeriu, kuris nepardavė.“
Panašiai mano ir A.Čiučiurkaitė: „Jeigu savininkas užsikelia kainą, sakau, kad aš nepardavinėju, o parduodu, nes tik rinkos kaina galima greitai parduoti objektą“.
Didelė atsakomybė, bet ir džiaugsmas
Pirkėjai, su kuriais brokeriai bendrauja, taip pat ne visi šilkiniai.
„Kartais pirkėjai nustemba, kai ne jų užgaidos pildomos iškart, o prieš apžiūrą dar reikia atsakyti į keletą kontrolinių klausimų, pavyzdžiui, ar perka savais pinigais, ar su paskola“, – pasakojo A.Ivaškevičius.
Tokie klausimai kai kuriuos pirkėjus šokiruoja, jiems atrodo, jog taip bandoma „įlįsti į dūšią“, tačiau, brokeris teigė, kad taip tiesiog norima išsiaiškinti realią situaciją.
Jis pripažįsta, kad brokerių darbe problemų būna įvairiausių: „Dėl to brokeris turi būti sąžiningas pats su savimi, o tada – ir su klientu. Jei yra problema – ją drąsiai ir be užuolankų įvardinti ir pateikti galimus sprendimo būdus. Geriau jau pasakyti situaciją be grimo ir pelnyti savininko pagarbą, kai ją išspręsi, nei „muilinti“, o paskui teisintis, kai niekas nevyksta“.
Ir nors klientai brokeriams kartais tampa galvos skausmu, patenkintas pirkėjas ar pardavėjas – tai, apie ką svajoja kiekvienas.
„Tikro brokerio darbas yra kasdienis galvosūkis kaip parduoti ar išnuomoti klientų taip branginamą turtą. Kasdien ir kasnakt suki galvą kur dar paskambinti, kur dar nueiti, kad rastum gerą nuomininką ar pirkėją.
Žinokit nieko nėra geriau, kai pamatai, kad į butą įėjęs žmogus net pats to nejausdamas išsižioja ir sako: „Oho, mano!“, o savininkas ramiai gyvena turėdamas patikimus nuomininkus“, – pasakojo A.Čiučiurkaitė.
