Didžiausiame ir seniausiame Latvijos nacionaliniame parke veiklos ras tiek gamtos mylėtojai, tiek kultūros mėgėjai, tiek aktyvaus poilsio ieškotojai.
Išskirtinė vieta
Dėl savo gamtos grožio Gaujos nacionalinis parkas dažnai vadinamas Latvijos Šveicarija. Prieš tūkstančius metų besitraukiantys ledynai suformavo tikrai išskirtinį gamtos grožį, kurį kasmet aplanko daugiau kaip milijonas turistų.
Nacionaliniame gamtos parke galima rasti apie 500 istorijos ir architektūros paminklų – tik spėk rinktis. Vien miškais klaidžioti čia nereiks – parke taip pat įrengta daugybė pramogų bei poilsio vietų.
Visu parku pasigrožėti vienos dienos tikrai neužteks, bet suplanuoti ilgesnes atostogas verta – nusivilti neteks.
Turbūt gražiausiai Latvijos gamta atsiveria iš Turaidos muziejaus – rezervuaro. Čia galima rasti Turaidos mūrinę pilį, nuostabaus grožio bažnyčią, Liaudies dainų parką bei išlikusios dvaro ūkio centro pastatus.
Turistus į šią vietą traukia ne tik gamta, bet ir Turaidos Rožės istorija. Romantiška istorija pasakoja apie merginos Majos ir Siguldos pilies sodininko Heilo meilės istoriją. Savo mylimojo Maja neišdavė net tada, kai jai buvo grasinama mirtimi. Meilės istorijai įamžinti prie Turaidos pilies pasodinta liepa, prie kurios savo meilę prisiekia poros iš viso pasaulio.
Gaujos nacionaliniame parke taip pat galima rasti Araišių ežero pilį – seniausią rekonstruotą latgalių gyvenvietę, o norintiems pajusti bajorų laikų didybę, siūloma apsilankyti Ungurmuižo dvare.
Stebuklinga Sigulda
Gaujos nacionalinio parko širdyje įsikūręs Siguldos miestelis. „Dažnai turistai Siguldą vadina „Slapta vietele““, – pasakojo miesto Turizmo informacijos centro atstovė Monta Liepa.
Išties – vos keliasdešimt kilometrų nuo Rygos įsikūrusiame miestelyje puikiai dera gamtos grožis bei smagios pramogos. Vaizdingame Gaujos upės slėnyje įsikūrusiame miestelyje viskas netoli, bet mėgstantys pasivaikščioti tikrai nenuobodžiaus.
Siguldoje yra net trys pilys. „Visas pilis aplankyti galima per pusdienį, važiuojant dviračiu. Pėsčiomis užtruktų kiek daugiau, bet gamtos grožis daugelį suvilioja ir ilgam pasivaikščiojimui“, – sakė M.Liepa.
Išskirtinis dalykas Siguldoje – lynų kelio vagonas, kuriuo galima persikelti per Gaujos upę. Toks lynų kelias – vienintelis Baltijos šalyje.
Nedidelis vagonėlis 42 metrų aukštyje priešingus upės krantus sujungia kas pusvalandį. Pasiekus upės vidurį vagonėlis sustoja. Tai puiki proga apžiūrėti atsiveriantį kraštovaizdį ir pabandyti akimis surasti tris Siguldos pilis – akyliems tai tikrai pavyks.
Jei vien aukščio nepakanka, galima išmėginti ir kur kas ekstremalesnę pramogą. Kol vieni vagonėliui sustojus grožisi vaizdais, kiti su guma neria galva žemyn. „Vasarą būna daugybė norinčių. Šokinėti su guma atvyksta ir lietuviai, ir estai, ir žmonės iš kitų valstybių“, – pasakojo M.Liepa.
Ekstremalams
Ekstremalių pojūčių mėgėjams tiesiog būtina aplankyti Siguldos žiemos pramogų trasas. 1,2 kilometrų ilgio bobslėjaus ir rogučių trasa – viena nedaugelio pasaulyje, kuria džiaugtis gali tiek profesionalai, tiek ir mėgėjai.
Kai nevyksta profesionalų varžybos, kiekvienas norintis gali pajusti adrenaliną, skriedamas trasos vingiais. Siguldą mėgsta slidinėjimo entuziastai, kurių šiose apylinkėse laukia gausus trasų pasirinkimas tiek mieste, tiek ir jo apylinkėse.
Tiek slidinėjimą mėgstantys vietiniai, tiek lietuviai ir kitų aplinkinių šalių turistai jau pamėgo slidinėti Kakiškalno, Reinio trasose, Ramkalnų trasoje, o Cėsių pusėje – Ozolkalne ir Žagarkalne.
Geroji naujiena nespėjusiems čia apsilankyti žiemą – Siguldos bobslėjaus ir rogučių trasa žemyn nusileisti galima ir vasarą!
Dar mažoka pramogų? Alankykite Siguldos apylinkes. Netoli miestelio rasite pirmąjį vertikalų vėjo tunelį Rytų Europoje. Vėjo srautas tunelyje yra toks galingas, kad atsigulęs gali skristi oru be sparnų.
Gaujos nacionaliniame parke yra įrengti ir keli nuotykių parkai – Mežakakis bei Ozokalns. Pajudėti ir skirtingų kliūčių trasas įveikti čia gali tiek mažieji, tiek tikri ekstremalai. Ozokalns siūlo ir vieną ypatingą pramogą, vadinamą Jonvabalių naktimi. Vaizdas, kai su galvalempėmis virvių takais vaikšto daugybė žmonių – nepamirštamas.
Visai netoliese įrengtas ir aukščiausias Rytų Europoje lipimui skirtas bokštas Vella, į kurį įkopti tikrai reikės drąsos. Žodžiu, pasigrožėjus nuostabia Gaujos nacionalinio parko gamta, progų aktyviai pailsėti – tik spėk rinktis.
Pailsėti
Gaujos nacionaliniame parke tiesiog būtina užsukti ir į pramogų parką Ramkalni. Ši vieta išskirtinė, nes jungia tiek sveiką poilsį, tiek aktyvias pramogas.
Norintiems atsipūsti čia įrengtos jaukios kavinės bei šiaurietiško vaikščiojimo takai, planuojantiems pajudėti – dviračių ir valčių nuoma.
Aktyvios veiklos čia taip pat apstu – vasarą pramogų parke galima išbandyti vasarinių rogučių trasą, keistą, bet labai linksmą transporto priemonę „Zorbo rutulį“, „Linksmąsias gumas“, „Skraidančią kėdę“, leidžiančią akimirksniu pakilti virš medžių viršūnių, o vaikai laukiami vairavimo mokyklėlėje.
Gaujos nacionalinis parkas išskirtinis tuo, kad čia tikrai galima rasti visko – gamtos, pramogų, poilsio vietų, istorinio, architektūrinio ir kultūrinio palikimo.
Turintiems mažiau laiko rekomenduojama išsirinkti iš gausybės siūlomų pramogų, o dar geriau – suplanuoti ilgesnes atostogas, kad būtų galima išbandyti viską.
Svetingiausia vieta
Kitas miestelis, kurį tiesiog būtina aplankyti – Valmiera.
Šio miestelio istorija siekia 1624 m., tačiau apylinkėse jis išgarsėjo 1762 m., kai Rusijos imperatorius šią vietą padovanojo princui iš Vokietijos Petrui Augustui.
„Princas nusprendė, kad Valmiera bus vieta, į kurią visi norės atvykti“, – pasakojo čia gyvenanti Ieva. Valmieros mieste buvo įrengta didžiulė smuklė, medžioklės laukai bei elnių rezervuaras. Kadangi miestelis buvo įsikūręs netoli svarbaus kelio, jungiančio Vakarų Europą su Sankt Peterburgu, čia apsilankydavo daugybė svečių, o miestelio svetingumas tikrai išgarsėjo visame pasaulyje.
Istorija Valmierai nebuvo gailestinga ir daugelis senųjų pastatų buvo sugriauta per įvairius karus, bet šiandien svetingumo legenda vėl ima plisti.
2006 metais čia pradėta statyti alaus darykla „Valmiermuiža“. „Norėjome priminti tą svetingumą, sukurti naują traukos centrą visiems, keliaujantiems pro šalį ar atvykstantiems čia papramogauti“, – pasakojo Ieva.
Alaus kultūra
„Valmiermuiža“ darykloje galite ne tik paragauti alaus, bet ir sužinoti kaip jis gimsta. Pasirodo, tam tereikia keturių sudedamųjų dalių – apynių, mielių, vandens bei miežių salyklo. Per valandą darykloje galima apžiūrėti, kaip iš šių ingredientų gimsta alus, nors tikrasis jo gamybos procesas užtrunka kur kas ilgiau.
„Tam, kad pasiektume geriausią skonį, šviesus alus pas mus „miega“ mėnesį, tamsus pusantro, o kai kurie ir dar ilgiau. Dėl to juokaujame, kad geram alui reikia ir penkto ingrediento – kantrybės“, – pasakojo Ieva.
Apžiūrėjus gamybines patalpas, „Valmiermuižos“ svečiai kviečiami paragauti alaus. Kompanija gamina daugybę rūšių alaus, o jo nemėgstantiems ar nevartojantiems gali pasiūlyti ir sidro, ir įvairaus natūralaus limonado.
„Nesiginčijame su tuo, kad lietuviai turi daugybę puikaus alaus gamintojų. Bet mūsų išskirtinumas tas, kad stengiamės supažindinti žmones su alaus kultūra, parodyti, kad tai taip pat įdomus ir ypatingas gėrimas“, – pasakojo Ieva.
Kokios temperatūros patiekti reikėtų šviesų, o kokios – tamsų alų? Koks turi būti tikrai gero alaus kvapas? Kodėl skirtingo alaus rūšys turi būti patiekiamos skirtingose taurėse? Atsakymus į šiuos ir daugybę kitų klausimų sužinosite apsilankę „Valmiermuižos“ alaus darykloje.
Šią vietą kasmet aplanko daugybė turistų, o tai puikiai iliustruoja didžiulis žemėlapis, kuriame kiekvienas svečias kviečiamas pažymėti vietą, iš kurios atvyko. Nustebsite pamatę, iš kokių tolimų pasaulio šalių, išgirdę apie Valmieros svetingumą, atvyksta žmonės.
