Ir vėl – jokio susitarimo su profsąjunga. Tai ketvirtadienio rytą Aplinkos ministerijoje vykusio miškininkų atstovų ir valdininkų susitikimo rezultatas.
Neranda kompromiso
Pasak M.Norbuto, profsąjungų vadovybė laikosi savo nuostatos – įsitikinimo, kad miškų valdymo pertvarkos projektas griauna visą miškų ūkio sistemą. Ir realios diskusijos nė nevyksta.
„Jokio susikalbėjimo – jokio bendradarbiavimo. Mes vėl išsiskirstėme kiekvienas laikydamasis savo nuostatų.
Važinėjame į regionus, susitinkame su profsąjungų atstovais. Tačiau konstruktyvių pokalbių nėra ir ten. Tėra emocijos. O juk reikėtų sudėti reformos saugiklius, kad darbuotojai jaustųsi saugūs“, – kalbėjo M.Norbutas.
Anot viceministro, rengiant pertvarkos modelį, remiamasi pernai darbo grupės sukurtu projektu. Tos pačios darbo grupės, kurioje buvo ir valdžios, ir miškininkų, ir generalinės urėdijos atstovų. Pagal jį, reformuojant valstybinių miškų valdymą keičiamas tik administravimas – perkeliamas į centrinę būstinę. Dėl to urėdijos netenka savo sąskaitos ir juridinio statuso.
Sudarys kolektyvines sutartis
„Esminis pertvarkos dalykas – norime apsaugoti miškų sistemoje dirbančius žmones. Jų – girininkų mažėja. Ir šį procesą reikia sustabdyti.
Svarbu, kad vienos įmonės rėmuose būtų sprendžiama, kiek darbuotojų reikia tam tikrose urėdijose. Su jais, jei Seimas priims Miškų įstatymo pataisas, bus sudaromos darbo sutartys, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio.
Tačiau reforma paliečia administracinę grandį. Ir dėl to kyla daug prieštaravimų“, – sakė M.Norbutas.
Pagal sumanymą, iš šiuo metu veikiančių 42 urėdijų turėtų likti apie 25-ias. Ir tai labiausiai neramina urėdus. Nes būtent jie neteks darbo. O įkurta valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ nustatys, į kurias pareigas bus priimama konkurso būdu.
Anot ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, šiuo metu darbo grupė nagrinėja galimas pertvarkos problemas ir ją detalizuoja – svarstoma, kokia turėtų būti įmonės struktūra.
„ Jei Seimas balandį priims Miškų įstatymo pataisas, iki metų pabaigos ministerija taps visų urėdijų steigėja, Generalinės urėdijos – taip pat. Pastaroji taip pat ir toliau koordinuotų visų urėdijų veiklą.
Tačiau finansų valdymas būtų valstybinės įmonės rankose. Didieji viešieji pirkimai – taip pat. Tai rekomenduoja ir EBPO“, – sakė D.Dudutis.
Nenori komentuoti gandų
Pasak viceministro M.Norbuto, pastaruoju metu nuolat yra kuriamos sąmokslo teorijos apie tai, kad ministerija atstovauja stambiųjų medienos perdirbėjų interesus.
„Nuolat vyksta diskusijos apie įvairiausius gandus. Tai veda tik į susipriešinimą. Pačiam reformos modeliui kritikuoti reikia argumentų. O jų nėra.
Dėl apvaliosios medienos aukcionų – reikia saugiklių, kad būtų panaikintos bet kokios grėsmės“, – sakė visceministras.
Jo nuomone, kad nekiltų dingsčių gandams dėl papirktų valdininkų, apvaliosios medienos pardavimo taisyklių pakeitimus turi parengti vyriausybė. „Tuomet tai nebus vieno asmens politinė atsakomybė“, – pratarė M.Norbutas.
