Uosto direkcijos plėtros planams prieštaraujantys Klaipėdos vadovai raštais spaudžia ministerijas. Į visas instancijas siunčiami Melnragės gyventojų pasirašyti protestai, o uostamiesčio savivaldybė grasina nepritarti procedūriniams dokumentams ir taip blokuoti plėtrą įteisinantį uosto bendrąjį planą.
Savo ruožtu Klaipėdos uosto direkcija teigia, kad miesto įsivaizduojamos grėsmės yra išpūstos, ir Vyriausybei stengiasi įrodyti uosto plėtros reikšmę šalies ekonomikai.
Nori smarkiai plėstis
Pasak Klaipėdos miesto vicemero Artūro Šulco, konfliktą įplieskė pasikeitę teisės aktai, kurie valstybinės reikšmės įmonėms leido rengti savo teritorijos bendruosius planus.
Klaipėdoje priimtas su uosto direkcija suderintas miesto bendrasis planas, kuris apima ir uosto teritoriją.
Tačiau neseniai uostas ėmėsi rengti savo bendrąjį planą, kuris numato plėtrą abiem kryptimis.
Ketinama pasinaudoti atsargine uosto teritorija pietuose ir užpilti dalį Kuršių marių. Tuo metu šiaurinėje pusėje ties Melnrage planuojamas išorinis uostas jūroje, į kurį per mišką būtų nutiesta nauja geležinkelio atšaka ir automobilių kelias.
Šitaip dabar 552 hektarų plotą siekianti uosto teritorija papildomai prasiplėstų daugiau negu trečdaliu: 80 ha – pietinėje dalyje ir 130 ha – išorinio uosto sąskaita.
Skaičiuojama, kad šiose teritorijose atsiradusios naujos krovos kompanijos arba prasiplėtusios esamos išaugusio uosto krovą nuo 40 mln. padidintų maždaug tris kartus, o techninės jos galimybės 2035 metais pasiektų iki 160 mln. tonų per metus.
„Tai Lietuvos ekonomikai reikštų nemenką šuolį. Kiekviena uoste perkrauta tona naujų darbo vietų ir didėjančių mokesčių pavidalu valstybės biudžetą netiesiogiai papildo 17,8 euro.
Tik 10 milijonų tonų padidėjusi krova uoste valstybės biudžetui vien netiesioginių pajamų kiekvienais metais duotų maždaug 180 mln. eurų daugiau“, – įrodinėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Kaltina privėlus klaidų
Klaipėdos miesto vadovai teigė suprantantys uosto svarbą valstybei, tačiau pageidavo, kad uosto direkcijos norai būtų suderinti su miesto interesais.
„Uosto direkcijos pasirinkti projektuotojai pristatė paruoštą Strateginių pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaitą, tačiau jos išvados netenkina.
Mums bandoma įrodyti, kad per miestą į uostą gabenant tris kartus daugiau krovinių neva nebus jokios įtakos gamtinei, socialinei ir ekonominei aplinkai. Pietinėje dalyje užėmus naujas teritorijas miestas neteks trečiosios vandenvietės, šiaurinėje dalyje bus iškirsta 246 hektarai miško.
Numatoma iškelti dalį Melnragės gyventojų, netoli gyvenamosios teritorijos bus plečiami geležinkelio transporto mazgai, kuriuose manevruos vagonai.
O mus bandoma įtikinti, kad jokių pasekmių nebus“, – piktinosi vicemeras A.Šulcas.
Anot jo, ataskaitoje yra net absurdiškų vietų. Pavyzdžiui, teigiama, kad iškirtus mišką jokio poveikio miškui nebus, nes nebeliks paties miško.
Savivaldybės įsitikinimu, toli į jūrą nutęsti išorinio uosto molai neišvengiamai paveiks Melnragės, Girulių, Karklės ir net Palangos paplūdimius – paspartėsianti krantų erozija.
Uosto direkcija kaltinama pasirinkusi netinkamą kvalifikaciją turinčius projektuotojus, kurie pateikdami SPAV ataskaitą esą pridarę daug procedūrinių klaidų.
„Kai kaimynas nori prie sklypo ribos užsiauginti aukštesnius medžius ar per kito žmogaus sklypo kampą pasitrumpinti keliuką, jis ateina pas kaimyną ir tariasi dėl kompensavimo. Tokio noro pasitarti miestas nemato“, – sakė A.Šulcas.
Žada pasodinti medžių
Bet su tokiais priekaištais uosto vadovai nesutiko. Uostui priskirtose rezervinėse teritorijose yra 245 ha miško.
Iš jų 235 ha pietinėje dalyje, tai yra Klaipėdos rajono teritorija, 10 hektarų – šalia bendrovės „Klaipėdos nafta“.
„Kol kas Uosto direkcija pietinėje dalyje neplanuoja iškirsti nė vieno hektaro, nes mes kol kas neturime aiškios vizijos – ji bus tiktai kitame planavimo etape“, – teigė A.Vaitkus.
Anot jo, jeigu ateityje šios teritorijos prireiktų, pirmiausia būtų siekiama panaudoti nemiškingą jos dalį, o savivaldybės teiginiai apie garantuotą iškertamą mišką klaidina visuomenę ir kelia nereikalingą įtampą.
A.Vaitkaus teigimu, išorinio uosto privažiavimo keliams reikėtų vos kelių hektarų miško, o medžių uostininkai yra pasiruošę atsodinti kur kas daugiau, nei būtų iškirsta.
Klaipėdos uostui stinga žemės, todėl naujus plotus vadovybė mato vandenyje.
„Plėstis numatoma statant išorinį uostą, prie kurio prisišvartavę laivai nuo kranto būtų apie 1,5 kilometro, o ne 300 metrų atstumu, kaip yra dabar.
Miesto žemėje būtų tiktai privažiuojamieji keliai“, – klaipėdiečius ramino A.Vaitkus.
Žmonėms žada atlyginti
Uosto vadovas sakė, kad apie kompensacijas miestui kalbėti dar anksti. Aiškiau turėtų tapti įvertinus, kokios Melnragės dalies reikės išorinio uosto privažiuojamiesiems keliams.
„Esant būtinybei iškelti Melnragėje gyvenančius žmones, su jais būtų pasielgta oriai ir atlyginta tinkamai“, – tikino uosto vadovas.
Jo manymu, miesto valdžia ir Uosto direkcija turėtų sudaryti rimtą specialistų komisiją, kuri, kaip kad renkant popiežių, neišeitų, kol nepriimtų abiem pusėms naudingo sprendimo.
„Turime visi suprasti, kad uostas ir miestas yra istoriškai neatsiejami.
Kuo labiau klestės uostas, tuo geriau bus gyventi ir klaipėdiečiams“, – teigė A.Vaitkus.
