Maždaug 1200 melžiamųjų karvių laikanti Padovinio (Marijampolės sav.) žemės ūkio bendrovė neseniai savo fermose baigė montuoti pirmąjį Baltijos valstybėse išskirtinio tipo mėšlo separatorių „GEA Houle XSpress“. Bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas neslėpė, kad pirmieji naujos technikos ar įrangos pirkėjai gal ir sumoka brangiau, nei įsigyjantys ją vėliau, tačiau tvirtino, jog toks įrenginys labai praverčia ir anksčiau ima teikti pridėtinę vertę.
Mat čia karvių produktyvumas siekia 10,8 tonos per metus, per dieną primelžiama iki 32 tonų pieno, todėl būtina, kad gyvuliai jaustųsi komfortiškai.
„Karvės guli ant kraiko, todėl tam reikia labai daug šiaudų. Kad būtų mažesnės sąnaudos, teko įsigyti tokį separatorių, kuris nusausina mėšlą ir jį galima naudoti pakartotinai. Taip dar ir sutaupome vietos skystojo mėšlo talpyklose.
Kiekvienu gyvuliu būtina tinkamai pasirūpinti, tačiau kai jų daug, vien rankomis to nepadarysi, tam reikia kokybiškos ir našios įrangos.
Kai karvės gerai jaučiasi, primilžis būna didesnis, pienas kokybiškesnis, o patys gyvuliai sveikesni, ilgėja jų amžius. Todėl be šiuolaikinės technikos dabar esi prapuolęs“, – pasakojo Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas G.Gumauskas.
Investuoti vis tiek tenka
Keletas pastarųjų metų šalies žemdirbiams nebuvo lengvi, labiausiai – dėl ilgam smukusių ir tik neseniai pakilusių pieno supirkimo kainų bei gerokai atpigusių grūdų.
Palyginti su iš tiesų puikiais 2012-aisiais, pernai bendra žemės ūkio produkcijos vertė sumažėjo nuo 2,57 mlrd. iki 2,132 mlrd. eurų.
Kol kas sunku nuspėti, kuria kryptimi pasuks šalies žemės ūkis per artimiausius penkerius metus. Tikimasi, kad pagaliau išmokos žemdirbiams pasieks bent ES vidurkį, tačiau kol kas išvis nelabai aišku, koks finansavimo modelis bus taikomas po 2020-ųjų.
Ūkininkų sąjungos vadovo Jono Talmanto nuomone, norint išsaugoti žemės ūkį, reikia sudaryti palankias sąlygas steigti mišrius ūkius, kurie nebūtų visiškai priklausomi nuo vieno produkto supirkimo kainų. Taip pat ekonomistai jau kuris laikas ragina skatinti didesnės pridėtinės vertės produktų gamybą.
Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko, nėra ko pernelyg džiaugtis, kad Lietuva patenka tarp penkių didžiausių Europos grūdų eksportuotojų.
„Su Ukraina ar kitomis šalimis, kuriose dabar daug investuojama į žemės ūkį, o klimato sąlygos yra nepalyginti geresnės, mes nesusilyginsime. Jei norime būti konkurencingi, reikia baigtinių, didesnę pridėtinę vertę turinčių produktų. Tik taip ateityje galėsime ką nors pasiūlyti globaliai rinkai“, – aiškino A.Maziliauskas.
Tačiau pamatai ateičiai dedami jau dabar. Nors toli gražu ne visi žemdirbiai gali pasigirti gerais finansiniais rezultatais, vis dėlto mąstantys apie perspektyvas ūkininkai net ir tokiu laikotarpiu, kurį jie kartais pavadina sunkmečiu, žvelgia į ateitį ir investuoja į naują techniką, ypač kai sudaromos sąlygos pasinaudoti ES parama.
Plotai smarkiai išsiplėtė
Pastaraisiais metais ūkininkams jau įprasta su naujausia žemės ūkio technika susipažinti kasmetinėje parodoje „Ką pasėsi...“, kuri kovo 30–balandžio 1 dienomis vyks Akademijoje (Kauno r.), Aleksandro Stulginskio universitete. 44-ą kartą rengiama paroda bus išskirtinė, nes žemės ūkio technikai skirti plotai sieks net 41 tūkst. kvadratinių metrų. Tai beveik 32 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
„Paprastai visos technikos naujovės, kurios atkeliauja į Lietuvą, pirmiausia demonstruojamos šioje parodoje. Ši ekspozicija labiausiai domina lankytojus ir būsimus pirkėjus. Mūsų ūkininkai dažniausiai nesprendžia staigiai, parodoje palaipioja po traktorius ar kitus mechanizmus, pasižiūri, pamąsto, o paskui jau ir įsigyja“, – pasakojo universiteto rektorius A.Maziliauskas.
Užsakymų tik gausėja
Žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „Biržų žemtiekimas“ vadovas Saulius Silickas tvirtino, kad ir palyginti nelengvais ūkininkams 2016-aisiais jie daug investavo į naują techniką ir technologijas.
„Pavyzdžiui, be rinkoje ypač gerų atsiliepimų sulaukusių didesnio pajėgumo krautuvų „Dieci“, nuo pernai tapome vidutiniams ir mažiems ūkiams skirtų krautuvų „Thaler“ atstovais ir jau per 2016-uosius šio gamintojo produkcijos pardavimas Lietuvoje išaugo du kartus, palyginti su ankstesniais metais.
Apie 30 proc. daugiau nei anksčiau parduota pašarų ruošimo technikos „Lely“.
Nors kombainų rinka tiek Europoje, tiek Lietuvoje pernai traukėsi, ūkininkų dėmesio sulaukė geru kainos ir kokybės santykiu pasižymintys „Deutz Fahr“. Tuo metu išties šiuolaikiškų „Deutz Fahr“ traktorių pernai pardavėme 143, nors užpernai – tik 78.
Žvelgdami į šiųmečius užsakymus ir suplanuotą tiekimą regime, kad šįmet rezultatas bus dar geresnis, o juk sezonas iš esmės dar net neprasidėjo. Labai džiaugiamės, kad žemdirbiai pasitiki mumis, ir esame pasirengę skirti visas jėgas jų pasitikėjimui pateisinti. Todėl galima tvirtinti, kad Lietuvos žemdirbiai pasirengę investuoti į kokybišką vakarietišką techniką ir be jos niekaip neišsiverčia“, – teigė 24 gamintojams atstovaujančio „Biržų žemtiekimo“ vadovas.
Padeda suvaldyti riziką
S.Silicko teigimu, mūsų šalies žemės ūkyje jau taikomos naujausios technologijos, kurios padeda žemdirbiams deramai konkuruoti su kolegomis iš Vakarų. Ir investuojama į įvairiausią įrangą.
Antai vienoje Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje pernai sumontuota aikštelė, kurioje vienu metu galima melžti net 40 karvių.
Joje įdiegta ypač moderni melžimo įranga, užtikrinanti mastito plitimo bandoje rizikos valdymą bei kokybišką spenių suvilgymą, – tai inovatyvi technologija, kurią taiko Vokietijos GEA koncernas.
Viename Klaipėdos apskrities ūkyje baigiama diegti automatinė melžimo sistema, stebinti iki 290 karvių bandos elgseną bei sveikatą ir turinti iki 240 melžiamųjų karvių galinčius aptarnauti melžimo robotus.
„Suvaldyti žemės ūkio riziką padeda įvairi įranga. Antai pernai smarkiai pranašesni buvo džiovyklas turintys grūdų ūkiai, nes dėl prastų orų jie galėjo derlių išdžiovinti ir ilgiau palaikyti. Anksčiau kalbant apie techniką visi įsivaizduodavo traktorius ar kombainus, tačiau dabartinis spektras – daug platesnis. Įvairūs padargai, net 36 metrų pločio purkštuvai su jutikliais – tikrai yra iš ko rinktis“, – sakė Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius AMaziliauskas.
Be žmonių neišsivers
Žemės ūkio technika nuolat tobulėja dėl diegiamų tiksliojo ūkininkavimo sistemų.
Pastarosios padeda mažinti išteklių – degalų, sėklų, trąšų ar augalų apsaugos priemonių – naudojimą ir sykiu padidina našumą.
Jau nieko nebestebina, pavyzdžiui, planšetiniais kompiuteriais programuojamos sėjamosios arba purkštuvai su išmaniąja sekcijų kontrolės įranga, kuri leidžia išvengti persidengimo, kai paskiri ruožai būna nupurškiami kelis kartus.
Dažniausiai naudojama priemonė yra automatinės vairavimo sistemos, tačiau yra ir kitokių, susietų tarpusavyje. Pavyzdžiui, kombaino sudaryti derlingumo žemėlapiai gali atitinkamai pakoreguoti trąšų barstomosios mašinos darbą.
Ar nenutiks taip, kad tobulėjant technikai laukuose ar fermose reikės vis mažiau žmonių darbo? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovo Jono Sviderskio nuomone, tai kol kas negresia.
„Anksčiau kažin ar kas nors galėjo pamanyti, kad fermose bus robotizuota melžimo įranga. Teko investuoti, nes ūkininkai išvydo, jog kaime tapo prastai su darbo jėga.
Vis dėlto darbuotojai ir toliau bus reikalingi, tik jų kvalifikacija jau turi būti aukštesnė. Taip, techniką jau galima valdyti iš kosmoso, tačiau visa tai prižiūrėti vis vien turės žmogus“, – aiškino J.Sviderskis.
