Švietimo, studijų įstaigų ir verslo bendradarbiavimas turėtų būti savaime suprantamas dalykas – juk būtent rinkai mokymo įstaigos rengia profesionalus, žinios įgyjamos tam, kad būtų pritaikomos praktiškai.
Kai darbo rinkoje situacija įtempta, o darbdaviams nuolat trūksta specialistų, šis bendradarbiavimas ypač svarbus. Švietimo įstaigos ar įmonės, kurios yra linkusios bendradarbiauti, nesiliauja džiaugtis abipuse nauda.
Trūksta darbuotojų
Verslo atstovams rasti tinkamų specialistų nelengva. Šitaip sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis.
Jo skaičiavimais, įmonėms specialistų, parengtų profesinio mokymo sektoriuje, reikia 9 kartus daugiau nei tų, kurie įgiję aukštąjį išsilavinimą, tačiau darbuotojų pasiūla gerokai atsilieka nuo paklausos.
„Čia ir prasideda problemos – per daug metų devalvavome profesinio mokymo sistemą, neturėdami profesinio orientavimo sistemos leidome aukštosioms mokykloms pritraukti daug jaunų žmonių, kurie ne visada pataiko į savo roges“, – pasakojo jis.
Bendravimas su aukštuoju mokslu verslo bendruomenei taip pat svarbus, tačiau viskas priklauso nuo studijų krypties.
„Tarkime, socialiniai mokslai. Akivaizdu, kad kolegijose siūlomi socialinės srities mokslai darbo rinkoje nelabai reikalingi. Ten baigę teisę ar vadybą tikrai negali lygiuotis į universitetų absolventus“, – kalbėjo V.Levickis.
Padėtis pamažu keičiasi
V.Levickio nuomone, universitetų ir kolegijų problema – neįsiklausymas į verslo poreikius: „Tos mokyklos jaučiasi galinčios formuoti politiką pačios ir darbdavių nuomonė jiems nelabai įdomi: jei požiūris sutampa – puiku, jei ne – nesvarbu.“
Panaši padėtis anksčiau buvo ir dėl profesinio mokymo. „Mokyklos nejuto poreikio stebėti savo absolventus, duodi diplomą ar pažymėjimą, o kas toliau – nesvarbu“, – sakė V.Levickis.
Bet situacija keičiasi – mokymo įstaigos, ypač profesinio rengimo, vis dažniau bendradarbiauja su verslo bendruomene ir bando įtraukti ją į diskusijas. Tiesa, svarbu ne tik kalbėtis, bet ir išklausyti vieniems kitus.
„Dabar švietimo įstaigų tarybose dalyvauja nemažai verslininkų. Aišku, mokykloms gerai pritraukti įmonių rėmėjų, bet svarbu, kad jų poreikiai būtų išklausyti, kad tas balsas tikrai būtų girdimas“, – sakė darbdavių atstovas.
Platus profilis, o žinios?
„Plataus profilio specialistas“, – frazė, kuria studentus vilioja ne viena aukštoji mokykla. Bet verslininkus ji verčia krūpčioti.
„Tokie plataus profilio specialistai baigę bakalauro studijas negali iš karto dirbti, turi būti mokomi konkrečios specialybės, o įmonei tai – papildomos sąnaudos“, – sakė V.Levickis.
Jo teigimu, švietimo įstaigos turėtų kuo daugiau dėmesio skirti konkrečioms praktinėms užduotims. Ir nors praktikos jau tapo savaime suprantamu dalyku daugumoje mokymo įstaigų, aiškumo dar trūksta.
„Studentai net nepabendrauja su žmonėmis, pas kuriuos reikės dirbti, o verslas nežino, ką gali nuveikti jaunuolis po 2 ar 3 kursų“, – pasakojo V.Levickis.
Būtent todėl ir susiduriama su tuo, kad studentas per praktiką nešioja kavą ar skenuoja dokumentus, užuot įgijęs patirties pagal specialybę.
Darbdavių atstovas prisiminė vieną privatų universitetą, kuriame studijos kainuoja gana nemažai ir kuris kasmet savo studentus į praktiką siunčia su ta pačia užduotimi – apskaičiuoti įmonės kreditingumo reitingą.
„Jaunas žmogus, atėjęs su tokia užduotimi į nevyriausybinę organizaciją, yra pasmerktas. Neįmanoma apskaičiuoti kreditingumo reitingo ne pelno organizacijoje. Užduotis beprasmė, argi sunku universitetui sugalvoti kitokią?“ – stebėjosi V.Levickis.
Laimi iš bendradarbiavimo
„Galime kaltinti vieni kitus, bet tikslas juk bendras – kuo geriau parengti žmones“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro direktorius Vytautas Zubras, kurio vadovaujama įstaiga su verslo bendruomene nuolat glaudžiai bendradarbiauja.
Alytaus profesinio rengimo centro dalininkė yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, įstaiga yra Lietuvos statybininkų asociacijos narė.
„Bendraujame su mašinų gamykla „Astra“, bendrove „Tankos“, „Eglės“ sanatorija, „VA statyba“, kitomis įmonėmis. Kartu galvojame, kaip geriau padaryti, kaip atitikti regiono poreikius“, – pasakojo V.Zubras.
Jauni žmonės įmonėse atlieka praktiką, įmonių atstovai veda įvairius mokymus, o kartais ir patys mokosi. „Labai gražiai bendradarbiaujame su „Snaige“ – jos inžinieriai konstruktoriai savo praktinėmis žiniomis dalijasi su mūsų mokytojais. Ir kitų įmonių atstovai nuolat mums pristato naujausius reikalavimus, moko to, ko tikrai reikės darbo rinkoje. Dėl to neretai keičiame ir savo mokymo programas“, – pasakojo V.Zubras.
Jis teigė, kad toks bendradarbiavimas naudos duoda visiems. Tarkime, vasarą profesinio rengimo centro mokiniai atlieka praktiką „Eglės“ sanatorijose.
„Mes suprantame, kad praktinius įgūdžius geriausia įgyti realaus darbo procese, mokiniai turi progą dirbti ir užsidirbti, o įmonė intensyviu vasaros laikotarpiu turi kvalifikuotų žmonių“, – džiaugėsi V.Zubras.
Globoja ir remia
Kol vieni verslo atstovai bendradarbiavimo iš aukštųjų mokyklų pasigenda, kiti patys imasi iniciatyvos. Biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra sudariusi praktikos sutartis su 5 Lietuvos universitetais, iš kurių studentai kasmet atvyksta į įmonę.
„Šiais mokslo metais praktiką pas mus atlieka 45 studentai, pradedant trečių studijų metų bakalaurantais ir baigiant magistrantais“, – sakė bendrovės generalinis direktorius ir viceprezidentas Baltijos regionui Algimantas Markauskas.
Bendrovė turi įsteigusi specialią stipendijų programą. Studentai, nusprendę baigiamuosius darbus rengti „Thermo Fisher“ įmonėje, praktikos metu gauna specialias vardines stipendijas.
A.Markauskas sakė, kad didžioji dalis magistrantų, atlikusių praktiką įmonėje, čia lieka dirbti. Tai ne viskas – bendrovės specialistai universitetuose veda įvairius, taip pat ir praktinius, mokymus, aprūpina reikiama technika, yra aktyviai įsitraukę į universitetų valdybų veiklą. Bendrovė net yra prisidėjusi prie to, kad universitete būtų įdiegti aktualūs kursai.
„Pavyzdžiui, nuo pernai pas mus vyksta validavimo paskaitos, jau trečius metus organizavome specialų vadybos kursą Vilniaus universiteto gyvybės mokslų studentams magistrantams“, – pasakojo A.Markauskas.
Jo teigimu, į bendradarbiavimą su universitetais ir kolegijomis kompanija žiūri kaip į ilgalaikę partnerystę, kuri turi būti naudinga abiem pusėms – dinamiškame pasaulyje tokios partnerystės yra viena sąlygų tiek mokslo įstaigoms, tiek verslui būti konkurencingiems ir gebėti reaguoti į iššūkius.
„Esame sparčiai auganti biotechnologijų įmonė – šiuo metu pas mus dirba 650 specialistų, taigi bendradarbiaudami su universitetais ir kolegijomis užsitikriname, kad kartu užsiauginsime tuos specialistus, kurių būtent ir reikia šiuolaikinei darbo rinkai“, – kalbėjo „Thermo Fisher“ vadovas.
Užaugo nauja karta
Druskininkuose ir Birštone įsikūrusios sanatorijos „Eglė“ aktyviai bendradarbiauja su Alytaus, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrais, Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru, Kauno, Vilniaus, Šiaulių kolegijomis bei Lietuvos sveikatos mokslų ir Lietuvos sporto universitetais.
Vien šiais metais sanatorijos jau sulaukė 34 praktikantų. Įgyti praktinių žinių čia atvyksta ne tik studentai, bet ir moksleiviai.
„Jau trečius metus iš eilės Birštone ir antrus metus Druskininkuose rengsime moksleivių praktikos dienas. 2 savaičių moksleivių praktikos dienos sanatorijoje „Eglė“ skirtos moksleivių, baigusių 10 klasių ir vyresnių, tobulėjimo ir karjeros kelio paieškoms. Praktikos metu jiems suteikiama galimybė išbandyti save bent keliose profesinėse veiklose, įgyti darbo patirties, ugdytis darbo veiklai reikalingus įgūdžius“, – pasakojo „Eglės“ sanatorijos personalo vadovė Vilma Baltrušienė.
Sanatorija džiaugiasi vis gerėjančiu verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimu. V.Baltrušienė pažymėjo, kad jau užaugo nauja karta studentų, kurie patys aiškiai suvokia praktikos vertę ir būtinybę, yra reiklesni, turi daugiau paskatų.
Nors praktikantus reikia mokyti ir atidžiai stebėti, studentai sanatorijai našta netampa. Priešingai, net patyrę darbuotojai turi ko pasimokyti.
„Priimdami praktikantus ir mūsų darbuotojai įgyja papildomų įgūdžių – mokosi dalytis patirtimi, ugdyti kitus. Praktikos mums, kaip darbdaviui, leidžia pažinti būsimą savo darbuotoją, pajusti, kokių įgūdžių ar savybių jis ateidamas po mokslų gali stokoti, tai leidžia koreguoti adaptacijos, mokymų programas“, – sakė V.Baltrušienė.
Klausyti širdies
Darbdaviai tikisi, kad jau atėję į praktiką studentai žinos, kad tai ta veikla, kuria jie tikrai nori užsiimti. O tokią sritį rasti reikia dar mokyklos suole.
V.Levickis pasakojo galintis ilgai kalbėti apie paklausias specialybes, kurių specialistų Lietuvoje reikės po kelerių metų, tačiau nemato reikalo to daryti: „Jei neturi meilės, darbas nesiseks net ir įgijus prestižinę specialybę.“ Vyras dažnai bendrauja su jaunais žmonėmis ir pastebi, kad daugelis apie tai nesusimąsto. Jaunuolių paklausus apie jų karjeros kelią, ne į kokią studijų programą nori stoti, o ką planuoja veikti po 10 metų, daugelis atsakymo pateikti negali.
V.Levickis tiki, kad svarbiausia – kiekvienam atrasti savo sritį, veiklą, kuri galėtų teikti džiaugsmo. Nesunku rasti programuotojų, kurie turėtų dirbti ir užsidirbti, bet dažnai viename darbe ilgai neišbūna. Lygiai taip pat yra nemažai geografų, kurie sėkmingai kopia karjeros laiptais.
„Mano patarimas būtų toks: pirma išsiaiškinti, koks darbas teiktų džiaugsmą. Nes nėra nieko blogiau, kai žmogus, kuris išsėdėjęs suole 4 ar 6 metus, ateina pas darbdavį, o tu jo akyse nematai ugnelės ir supranti, kad ta specialybė, kurią jis įgijo, jam svetima“, – patarė V.Levickis.
