„Tai jau tapo įprasta praktika, kuomet vos atšilus orams nuo bendrojo naudojimo konteinerių tiek automatizuotai, tiek rankiniu būdu valome iš po žiemos likusius nešvarumus, susikaupusias apnašas, taip palaikydami jų higieną, estetišką išvaizdą ir neutralizuodami nemalonius kvapus. Kadangi visoje Lietuvoje turime didelį konteinerių tinklą, savo ruožtu juos prižiūrime nuolat“, – sakė Saulius Urbonas, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius.
Gerina miesto vaizdą
Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės teigimu, komunalinių atliekų surinkimo konteineriai yra priskiriami mažos architektūros elementams, kuriančiais bendrą miesto vaizdą, todėl labai svarbu, jog jie būtų tinkamai prižiūrimi, reguliariai plaunami ir dezinfekuojami esant aukštesnei nei 8 laipsniai paros temperatūrai.
„Kadangi konteineriai yra statomi atsižvelgiant į atliekų turėtojų patogumą atsikratyti atliekomis, t. y. arti gyvenamųjų pastatų, labai svarbu, kad savo išvaizda jie kurtų tvarkos, estetiškumo įspūdį. Jie turi būti švarūs, nesulaužyti, sandarūs ir neapipaišyti. Pastaroji yra gana dažna miestų problema, kuomet atliekų konteineriai tampa grafičių piešėjų taikiniais“, – teigė R. Jievaitienė.
Buitinių atliekų surinkimo konteineriai yra plaunami naudojant specialias mašinas su aukšto slėgio įranga, kuriose proporcingai maišomas vanduo ir kvapą neutralizuojantis bei dezinfekuojantis skystis. Tokiu būdu visi nešvarumai nepatenka atgal į aplinką, o lieka mašinos viduje ir yra tinkamai utilizuojami. Tuo tarpu popieriaus, stiklo ir plastmasės rūšiavimui skirti konteineriai – varpeliai, yra plaunami rankiniu būdu, naudojant specialius purvo tirpiklius.
Atliekų tvarkymo įpročiai – svarbu
Visgi, pasak S. Urbono, konteinerių išvaizda ir švara didžiausia dalimi priklauso nuo pačių gyventojų ir to, kaip jie tvarkosi su turimomis atliekomis.
„Daugiausia problemų sukelia į konteinerius metamos greitai gendančių maisto produktų pakuotės, skysčiai, kurie ima greitai gesti, pūti, o šiuos procesus dar labiau pagreitina aukštesnė aplinkos temperatūra šiltojo sezono mėnesiais“, – pabrėžė S. Urbonas. Tuo tarpu prie individualių namų esančiais konteineriais, jų švara gyventojai raginami pasirūpinti patys, o jų valymo dažnumas priklauso nuo pačių gyventojų atliekų tvarkymo įpročių, pavyzdžiui, kaip gerai atliekos yra išrūšiuojamos.
Mažėja infekcinių susirgimų rizika
„Ecoservice“ vadovui antrino ir Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė, sakydama, jog pavojų dažniausiai kelia ne patys konteineriai, o atliekos, kurios yra į juos metamos.
„Buitinių atliekų konteineriai nėra priskiriami prie užkrečiamų ligų židinių, jeigu į juos nemetamos užkrėstos atliekos, su kuriomis gali kontaktuoti atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai, kiti žmonės. Taip pat organinės atliekos dėl jose esančių maistinių medžiagų pritraukia gyvūnus ir vabzdžius, kurie gali mechaniškai pernešti užkratą arba juo užsikrėsti patys ir ligai būdingais plitimo mechanizmais perduoti jį žmonėms. Pavyzdžiui, musės ir tarakonai gali pernešti fekaliniu-oraliniu būdu plintančių ligų sukėlėjus, todėl atliekas į konteinerį reikėtų mesti tik supakuotas į sandariai užrištus maišus, būtinai nusiplauti rankas“, – aiškino I. Taraškevičienė.
Reguliarus konteinerių apnašų, kuriose gali būti užkrečiamų ligų sukėlėjų ir maistinių medžiagų, pritraukiančių gyvūnus bei vabzdžius, šalinimas, pasak I. Taraškveviečienės, mažina infekcinių ligų prilimo riziką ir yra būtinas elementarios švaros palaikymui, kvapų mažinimui.
Šiuo metu konteinerių švarinimo darbai jau yra įsibėgėję sostinėje ir toliau vyks Šiauliuose, Radviliškyje, Klaipėdoje, Neringoje, Šilalėje, Šilutėje, Pagėgiuose, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Lazdijuose, Trakuose, Širvintose, kur atliekų išvežimu ir konteinerių priežiūra rūpinasi „Ecoservice“ grupės įmonės.
Taip pat iki gegužės vidurio tęsis ir antrinių žaliavų konteinerių, skirtų plastiko, stiklo ir popieriaus atliekų surinkimui, valymas. Iš viso planuojama nuplauti virš 26 tūkst. komunalinių atliekų ir beveik 5 tūkst. antrinių žaliavų atliekų surinkimo konteinerių skirtingose Lietuvos savivaldybėse.
