Pirmi trys atvejai buvo nustatyti gulbėms Kaune, ketvirtasis – Klaipėdoje ištyrus taip pat nugaišusią gulbę.
Grėsmė, kad atšilus orams virusą gali platinti migruojantys paukščiai, labai didelė, todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tiria visus rastus nugaišusius vandens paukščius. Specialistai pabrėžia, kad didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas H5N8 labai pavojingas paukščiams, tačiau žmonių sveikatai grėsmės nekelia.
Paukščių gripo atvejai nuo 2016 m. spalio mėn. registruojami tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek kaimyninėse trečiosiose šalyse, virusas nustatomas tiek laukiniams vandens paukščiams, tiek naminių paukščių laikymo vietose, kuriose dėl šios ligos jau sunaikinta per 7,5 mln. paukščių.
„Labai svarbu, kad patys paukščių laikytojai suprastų artėjančią grėsmę. Didelio patogeniškumo paukščių gripas H5N8 jau Lietuvoje, ir tikėtina, kad tai nebus vieninteliai atvejai. Dėl didelės migruojančių paukščių koncentracijos virusui palanku plisti ir toliau.
Labai svarbu apsaugoti naminių paukščių ūkius, nes virusui patekus į paukščių laikymo vietas ekonominiai nuostoliai bus didžiuliai“, – kalbėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Išleistas VMVT įsakymas, nurodantis, kokias priemones reikia taikyti komerciniams paukštynams ir smulkiesiems paukščių laikytojams siekiant išvengti paukščių gripo.
Europos Komisija taip pat yra išleidusi sprendimą „Dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo pavojumi labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių“.
Kas yra paukščių gripas?
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Paprastai migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui.
Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvų odoje ir gleivinėse, tačiau gali ir staiga nugaišti be jokių požymių.
Nuo ligos gali nugaišti iki 100 procentų visų ūkyje laikomų paukščių.
Kaip plinta paukščių gripas?
Paukščių gripas neplinta oru. Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas aptinkamas 44–105 dienas, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę.
Kas daroma Lietuvoje?
Atsižvelgdama į ES reikalavimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra patvirtinusi neatidėliotinų priemonių planą, įvestas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys įpareigoti stebėti paskirtas teritorijas. Įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė. Į Lietuvą neįvežami paukščiai iš šalių teritorijų, kuriose patvirtintas paukščių gripas.
Leidžiama organizuoti paukščių parodas, muges ir pasirodymus, kuriuose demonstruojami paukščiai, tik turint teritorinių VMVT leidimus ir tik uždarose patalpose.
Paukščių laikytojams nurodoma pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu naminius paukščius laikyti uždarose patalpose, neišleisti jų į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu). Paukščių laikytojai privalo nenaudoti atvirų paviršinių vandens telkinių paukščiams girdyti, pašarus laikyti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo laukinių paukščių ar kitų gyvūnų, o apie pastebėtą naminių paukščių negalavimą ar gaišimą nedelsiant informuoti VMVT teritorinius padalinius, kurių kontroliuojamose teritorijose laikomi šie paukščiai.
Ar užsikrėtę paukščiai naikinami?
Paukščių gripo likvidavimą reglamentuoja ES ir nacionaliniai teisės aktai. VMVT atsakinga už visų nacionalinių priemonių, susijusių su paukščių gripu, koordinavimą. Oficialiai nustačius paukščių gripą ir siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui į kitas paukščių laikymo vietas (ūkius), gali būti priimtas sprendimas 3 km spinduliu skersti ir saugiai sunaikinti visus laikomus paukščius biologiškai nesaugiuose ūkiuose. 10 km spinduliu būtų paskelbiama stebėjimo zona, kurioje ribojamas paukščių ir jų produktų vežimas, žmonių judėjimas, taikomos veterinarinės stebėsenos priemonės.
Ar sukurta vakcina nuo paukščių gripo?
Paukščius galima vakcinuoti nuo paukščių gripo, tačiau vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais, o sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą.
ES nedraudžia vakcinuoti paukščių nuo paukščio gripo. Kai kurios ES valstybės esant reikalui yra pasirengusios vakcinuoti egzotinius ir zoologijos soduose laikomus paukščius.
Kaip žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu?
Žmonėms pavojingiausi H5N1, H5N7 ir H5N9 viruso tipai, kuriais galima užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuojant su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis.
Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra.
Ar žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu valgydami paukštieną?
Ne. Nustačius paukščių gripą paukščiai ligos židinyje apsvaiginami ir nužudomi. Gaišenos saugiai sunaikinamos. Lietuvos rinkoje parduodama paukštiena ir paukščių produktai yra saugūs.
Ar galiu užsikrėsti paukščių gripu liesdamas laukinį paukštį?
Gyventojams nerekomenduojama liesti rastų kritusių arba leisgyvių laukinių paukščių, taip pat nepatartina iš rankų lesinti laukinių paukščių.
Jei tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, reikia laikytis elementarios higienos.
Ar dar galima valgyti paukštieną, kiaušinius ir kitus paukštienos produktus?
Visus rinkoje esančius paukštienos produktus, gautus iš sveikų paukščių pulkų, galima valgyti be jokių apribojimų ir baimės.
Maisto produktai, tarkime, paukštiena, laikantis įprastų higienos reikalavimų, gali būti parduodami ir valgomi. Paukščių gripo sukėlėjas gali būti perneštas per žalius (termiškai neapdorotus) kiaušinius. Kiaušinius apdorojant termiškai paukščių gripo sukėlėjas žūva.
Kaip keliaujantys asmenys gali apsisaugoti?
VMVT parengė informacinę atmintinę keliaujantiems į šalis, kuriose užregistruotas paukščių gripas. Tokios atmintinės yra išvykimo vietose – oro uostuose. Keliaujantys asmenys turėtų vengti kontakto su paukščiais, atsisakyti kelionių į paukščių turgus, valgyti tik virtą ar gerai iškeptą paukštieną ir laikytis nurodymo – neįsivežti paukščių ir gyvūninių maisto produktų iš ne ES valstybių.
Iš šalių, kuriose nustatytas paukščių gripas, į Lietuvą draudžiama įsivežti gyvų ar sumedžiotų paukščių, paukštienos ir jos produktų, taip pat kitų gyvūninių maisto produktų.
Ką turėtų daryti paukščių laikytojai, kad išvengtų pavojingo užkrato?
Paukščių laikytojams rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, o paukščiams girdyti nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.
Laikytojai turi stebėti laikomus paukščius ir žinoti, kad paukščiu gripu užsikrėtę paukščiai apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matoma kraujosruvų.
Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį nereikėtų jo liesti ir apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimą ar minėtus požymius reikėtų nedelsiant pranešti teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.
