Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Civilinio kodekso
pataisas: už balsavo 72, prieš – 6, o susilaikė 23 Seimo nariai.
Audito komiteto vadovė Ingrida Šimonytė aiškino, kad yra
svarbu išgryninti tuos atvejus, kai apskundžiamas nugalėtojo
išaiškinimas.
„Didelių verčių konkursuose nepagrįstas skundaliojimasis iš
tikrųjų sukelia labai daug problemų tuos projektus įgyvendinant,
ypač po to, kai nugalėtojas yra išaiškintas“, – teigė ji.
Teikiant ieškinius dėl mažos vertės pirkimų, žyminis
mokestis sieks 300-350 eurų, dėl supaprastintų pirkimų – 1-2
tūkst. eurų o dėl tarptautinių – 3-5 tūkst. eurų. Mokesčio
dydis priklausys nuo to, kada pateiktas ieškinys – po ar prieš
perkančiosios organizacijos pranešimą apie jos sprendimą nustatyti
laimėtoją.
Žyminis mokestis bus imamas už kiekvieną ieškinį – pradinį,
priešieškinį, pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo
asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo,
pareiškimą jau pradėtoje byloje, ar ypatingosios teisenos bylose.
Įvesti žyminį mokestį pasiūlęs Seimo audito komitetas
anksčiau yra teigęs, kad dabartinė tvarka sudaro sąlygas konkursus
pralaimėjusioms įmonėms piktnaudžiauti ir reikšti nepagrįstus
skundus.
Per pirminius svarstymus buvo siūloma skundžiantiems
pralaimėtus konkursų rezultatus nustatyti 2 proc. sandorio dydžio
mokestį.
Viešųjų pirkimų tarnybos tyrimas parodė, kad 2015 metais
teismuose buvo 320 bylų, susijusių su viešaisiais pirkimais, – 148
ieškiniai buvo atmesti, 28 bylos nutrauktos, 16 ieškinių
palikti nenagrinėti, 10 – grąžinti ieškovams ir tik 68
ieškiniai buvo patenkinti.
