Rusų kalboje yra net specialus terminas tokiam žmogui apibūdinti: „debošyr“, kuris reiškia „skandalistas, smurtautojas, siautėjantis žmogus“. Na, o atsidūrę kitame pasaulyje, kai kurie „atsipalaiduoja“, pamiršdami, kad yra ne Riazanėje ir ne Tambove. Rusijos užsienio reikalų ministerija išleido bendras rekomendacijas šalies turistams, kur aiškinama, kokių taisyklių reikia laikytis įvairiose pasaulio šalyse.
Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija (RF URM) savo konsulinio informacinio portalo „kdmid.ru“ rubrikoje „Informacija išvykstantiems į užsienį“ paskelbė bendrųjų elgesio taisyklių sąrašą – atmintinę, kurioje nurodytos svečiose šalyse galinčių kilti nepageidaujamų incidentų priežastys.
Šioje atmintinėje pateiktos tiek bendros rekomendacijos vykstantiems į užsienį, tiek konkretūs patarimai tiems, kas išsirengė į musulmoniškas šalis ar šalis, kuriose gyventojų daugumą sudaro budizmo pasekėjai. Pavyzdžiui, instrukcijoje patariama nė vienoje šalyje nekritikuoti tos šalies virtuvės girdint vietiniams gyventojams. Taip pat patariama nevartoti žodžio „negras“, „nigeris“ ar išvestinių žodžių.
Atmintinėje rekomenduojama svečiuose būti draugiškiems su vietiniais gyventojais, gerbti jų papročius ir griežtai laikytis tos šalies įstatymų, vengti abejotinų pažinčių, išvykų į prastos reputacijos rajonus ir piktnaudžiauti alkoholiu.
Musulmoniškose šalyse nerekomenduojama klausinėti gyventojų apie jų žmonas ar mėginti susipažinti su Islamo išpažinėjų šeimų moterimis, o šalyse, kur vyrauja budizmas, turistams rekomenduojama neliesti vietinių gyventojų galvų.
RF URM atmintinėje šalys nurodytos pagal abėcėlę, atkreipiant dėmesį į konkrečios valstybės specifiką. Iš viso paminėtos 56 šalys, Lietuvos ir mūsų kaimynių tarp jų nėra.
Štai Austrijoje patariama neįžeidinėti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos, o Danijoje – vengti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, apie tikybą, pajamas ar darbą.
Bisau Gvinėjoje ne taip bus suprastas į viršų pakeltas nykštys, daugelyje pasaulio šalių reiškiantis kokio nors vyksmo teigiamą vertinimą: čia toks gestas yra įžeidžiamo pobūdžio, jis naudojamas, kai pašnekovas nori grubiai nutildyti ar įžeisti kalbantįjį.
Tiems, kas svečiuosis Jungtinėje Karalystėje, primenama apie britams būdingus neverbalinio bendravimo ypatumus:
– antakių pakėlimas suprantamas kaip skeptiško požiūrio išraiška;
– prie smilkinio pridėto piršo sukiojimas, skirtingai nuo šio gesto reikšmės kitose šalyse, Jungtinėje Karalystėje reiškia siūlymą spręsti pačiam;
– į viršų pakelti išskėsti smilius ir didysis pirštai, jei delnas nukreiptas nuo savęs, reiškia „mes nugalėsim“, „viskas puiku“ („Victory“), o jei delnas atsuktas į save – tokiu gestu galima skaudžiai įžeisti savo pašnekovą;
– suglausti į viršų pakelti smilius ir didysis pirštai reiškia „Palauk, aš dar tau parodysiu!“;
– labai nepadorus gestas yra „įžeidžiantis pirštas“ – iškeltas didysis pirštas, reiškiantis grubų prašymo atmetimą.
Turkijoje rekomenduojama nekelti į viršų „V“ raidę simbolizuojančių smiliaus ir didžiojo piršto – tai yra kurdų judėjimo šalininkų gestas. O graikiškos kilmės gestas – į viršų pakelti smilius ir mažasis pirštas – primena turkų nacionalistų („pilkųjų vilkų“) pasveikinimą, todėl patariama vengti ir jo. Labai įžeidžiamais laikomi tokie gestai kaip „špyga“ ir „OK“ (žiedas iš nykščio ir smiliaus): pirmasis reiškia genitalijas, antrasis – užuominą į pašnekovo netradicinę seksualnę orientaciją. O perbraukimas ranka per gerklę („sotus iki kaklo, ko nors persisotinau“) reiškia tiesioginį grasinimą.
Tiems, kurie lankosi Izraelyje, RF URM pataria „vengti neliteratūrinės leksikos“ iš jidiš, pavyzdžiui, žodžių „poc“ ir „šmok“, reiškiančių vyro lytinį organą, ir arabų kalbos, pavyzdžiui, „kus ummak“ ir „šarmuta“, kurie atitinkamai verčiami kaip „tavo mamos p***“ ir „skuduras, seni skarmalai“ – Palestinoje pastaruoju žodžiu vadinamos prostitutės. „Nė vieno žydo nedera vadinti žodžiu „žyd“, netgi nesuprantančių rusų kalbos“, – sakoma instrukcijoje . Pravartu žinoti, kad lietuviškas žodis „žydas“ reiškia tautos atstovą be jokio menkinamo ar niekinamo atspalvio, tuo tarpu rusiškas „žyd“, skirtingai nuo neutralaus „jevriej“, yra niekinamas ir įžeidžiantis, kaip „kacapas“ ar „labusas“.
URM taip pat pataria susilaikyti nuo emocingos reakcijos į užsienietiškus žodžius, kurie skamba panašiai kaip rusiški, kadangi kitos valstybės piliečiui jie gali turėti visai kitą prasmę. Irane nereikia vartoti tokių rusiškų žodžių kaip „abrikos“ (abrikosas), „kirpič“ (plyta), „kosmos“ (kosmosas) – jie sudaryti iš skiemenų „kir“ ir „kos“, kurie farsi (persų) kalboje reiškia moters ir vyro lytinius organus.
O Serbijoje nepadoriais gali būti palaikyti žodžiai, kuriuose yra tam tikrus skiemenis atitinkantys raidžių junginiai „pič“ ir „kūr“ (pvz., rusiškuose žodžiuose „spyčka“ (degtukas), „kūrica“ (višta)), kadangi jie skamba panašiai kaip serbiški žargoniški žodžiai ir išsireiškimai. Pavyzdžiui, „kūrac“ serbiškai reiškia vyro lytinį organą, o „pyčka“ – moters.
„Emocinga reakcija į tokius serbiškus žodžius kaip „ponos“ (rus. „palaidi viduriai“, viduriavimas, serb. „išdidumas, pasididžiavimas“), „jablan“ (primena rusišką keiksmžodį, serb. „tuopa“), „jabuka“ (primena rusišką keiksmžodį, serb „obelis, obuolys“), „pozorište“ (rus. „pozor“ – gėda, serb. „teatras“), „materni“ (rus. primena išsireiškimą „matieritsa“ – nešvankiai keiktis, serb. „gimtasis“) gali būti suprasta kaip nepriderama, sakoma URM atmintinėje, duodant patarimus turistams, vykstantiems į Serbiją.
Beje, RF URM nuomone, svarbu ne tik tai, kaip jūs vadinate pašnekovą, bet ir tai, kaip jūs prisistatote pats. Tarkime, Suomijoje geriau nenaudoti žodžio „riussia“ – niekinamo Rusijos gyventojų ir rusų pavadinimo. Jeigu prisistatysite šiuo žodžiu, „pašnekovas suomis geriausiu atveju bus paprasčiausiai suglumintas, o blogiausiu – pradės žiūrėti į jus nepagarbiai“.
Žurnalo „Esquire Russia“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Minajevas savo „Facebook“ paskyroje pakomentavo URM iniciatyvą, pateikdamas visą sąrašą užsienyje nutikusių įvykių, kai Rusijos piliečiai susidūrė su rimtomis problemomis dėl vietinių papročių nežinojimo.
„Žemiau – asmeniniai pastebėjimai, kaip mūsų tautiečiai susidūrė su problemomis dėl savo neišauklėtumo, storžieviškumo ir nesusipažinimo su kitos šalies kultūra:
— Tailande girti subingalviai papešiojo rikšai (lengvą dviratį vežimą traukiančiam žmogui. – Red.) plaukus. Kai šis pasipiktino tokiu jų elgesiu (negalima liesti jų galvos), tie, sakydami „Vasj, da ladno tiebie, jopt“ („Vasj“ iš „Vasia“ – kriminaliniame pasaulyje paplitęs, iš gruzinų kalbos žodžio „vaso“ („brangusis“) kilęs, kreipinys: „Vaso (suprask: branguti), baik jau, nepyk, j** tvaju matj“ (pastarieji du žodžiai – originalus rusiškas keiksmažodis, turintis ir sutrumpintą variantą: „jopt“. – Red.) pabandė tajų apkabinti ir dar kartą patąsyti už plaukų, už ką buvo „sudubasinti“ atbėgusių jo draugų;
— Balio saloje išgamos tyčiojosi iš Ganešos (hinduizme – vieno iš žinomiausių ir gerbiamiausių visame pasaulyje hinduizmo panteono dievų – išminties ir gerovės dievo, vaizduojamo žmogaus kūnu ir dramblio galva. – Red.) statulos, rodydami pirštu ir sakydami „*** matj, kodėl dramblys“, dėl ko buvo išprašyti lauk iš šventyklos;
— Helsinkyje trims girtiems išsigimėliams per stebuklą pavyko išvengti sumušimo bare už tai, kad jie beveik valandą tyčiojosi iš aplinkinių, linksmai ir juokingai, kaip jiems atrodė, parodijuodami suomių kalbą (akkala kakkala ir t.t.);
— Honkonge pažįstamo pažįstamas erzino ir provokavo barmeną vienu iš Х**, х** х** (lietuviškas atitikmuo: B****, b**** b****) šeimos skiemenų. Barmenas buvo mokęsis rusų kalbos, tad sąmojų laidytojas gavo stikline į kaktą;
— visuose be išimties pasaulio miestuose komentarai „žiūrėk, pyd**ai eina“, „negrų čia „do ch*ja“ kažkodėl priviso“ (kabutėmis išskirta nepadori rusiška frazė, reiškianti „be galo daug“) , „bobos čia riebios ir baisios“ – tyčia sakomi pabrėžiamai garsiai.
Žinoma – galvijai, žinoma – nieko negerbia ir laiko save pačiais geriausiais. Todėl ir tokia atmintinė“, – konstatuoja S.Minajevas.
S.Minajevo publikaciją pakomentavo RF URM oficiali atstovė Marija Zacharova, paraginusi žurnalistą nieko nekoneveikti.
„Tam ir skirta – kuo daugiau rašo, tuo geriau. Nors kieno nors sąmonę pasieks“, – paaiškino ji“.
Parengė Leonas Grybauskas
