Toks reklamos draudimas iš esmės pakeistų kavinių, barų ir restoranų veidą, o Lietuva taptų vienintele šalimi Europoje, kurios baruose neliktų alkoholinių gėrimų prekės ženklų.
Finansinė žala – neišvengiama
Pasak baro „Cheers pub“ direktoriaus Pauliaus Liuberto, problemų visuomenėje dažniausiai kelia buitinis girtavimas, o tvarkingame bare paprastai lankosi kultūringi žmonės, tad siūlomi ribojimai yra visiškai netikslingi.
„Į barą žmogus ateina pabendrauti, susipažinti su bendraminčiais. Prekės ženklų, papuošimų draudimas šioje vietoje tikrai nesumažintų alkoholio vartojimo, nes auditorija yra pakankamai tikslinė, o ir tautos prasigėrimo problema slypi visai ne čia.
Mūsų bare alkoholinius gėrimus žmonės vartoja saikingai, nes padauginusių alkoholio barmenai tiesiog neaptarnauja, o pasiūlo iškviesti taksi“, – teigė P. Liubertas.
Anot jo, barų verslui siūlomas reklamos draudimas atneštų ne tik finansinės žalos, bet iš esmės naikintų barų kultūrą.
„Įsivaizduokite, mums reikėtų pakeisti ne tik alaus taures, baro indus, servetėlių laikiklius, padėkliukus, paveikslus, bet ir alaus pilstymo įrangą, gėrimų šaldytuvus, o kai kuriems barams – net baldus. Tai lemtų labai didelius finansinius nuostolius.
Taip pat tai tiesiog sunaikintų savitą vakarietiškų pabų stilių, kuris tradiciškai yra kuriamas naudojant įvairią alaus atributiką“, – tikino P. Liubertas.
Kitur – normali praktika
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad alkoholinių gėrimų logotipais pažymėta atributika baruose ar kavinėse yra visiškai normali praktika visoje Europoje.
„Mus labai neramina finansiniai nuostoliai, kurie bus, jei toks įstatymas įsigalios. Taip pat įstatyme yra nuostatos, kad nestacionariose kavinėse prekiauti alkoholiu draudžiama, o tai yra lauko kavinės. Tada jos užsidarytų. Juk padarytos didelės investicijos“, – sakė E.Šiškauskienė.
Pasak asociacijos vadovės, kyla klausimas, kaip mes atrodysime užsienio turistams.
„Dabartinė įstatymo projekto formuluotė riboja ne tik vizualinės informacijos pateikimą, bet ir uždraudžia barų ar restoranų darbuotojams pristatyti parduodamus gėrimus“, – teigė E.Šiškauskienė.
Pasak asociacijos prezidentės, alkoholio vartojimas baruose yra gerokai saikingesnis, viešas, todėl labiau kontroliuojamas. Pavyzdžiui Italijoje, kuri gali didžiuotis gana žemu alkoholio suvartojimu, yra apie 300 tūkstančių barų bei restoranų ir gerokai mažiau su alkoholizmu susijusių problemų nei Lietuvoje.
Draudimai turi būti racionalūs
Legalaus verslo aljanso vadovo Romo Apulskio teigimu, alkoholizmo problemos sprendimo būdai turi būti adekvatūs pačiai problemai ir tikslingai nukreipti į jos sprendimą.
„Negalima vadovautis neteisinga idėja, kad bet kokios priemonės pateisina tikslą. Nesame labai turtinga valstybė, galinti dėl gero tikslo leisti sau neribotas investicijas. Vien neapgalvotais draudimais alkoholizmo Lietuvoje nesustabdysi.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į namuose girtaujančius, nelegalų alkoholį ar stiprų „bambalinį“ alų vartojančius žmones, o ne į tuos, kurie penktadienio vakarą su draugais užsuka į barą pasėdėti, pabendrauti ir pasimėgauti taure mėgstamo gėrimo“, – sakė R. Apulskis.
„Manau, kad norint mažinti alkoholizmą tokios priemonės nesuveiks. Juk dar būnant Sovietų Sąjungoje alkoholio reklamos nebuvo, bet ar nebuvo alkoholizmo? Iš tiesų, nagrinėjant šitą klausimą, vis tiek reikia gilintis į tai, kokį tai poveikį padarys. Mes nesame labai turtinga valstybė, kad tai sau leistume. Alkoholizmas ne baruose ir restoranuose, o buitiniame lygyje“, – pabrėžė R.Apulskis. Jo teigimu, atsisakius beprasmių barų rekonstrukcijų, sutaupytus pinigus būtų galima panaudoti laisvalaikio užimtumo problemoms spręsti.
Daugelyje valstybių alkoholio reklama ribojama žiniasklaidos kanaluose, tačiau barų tokie ribojimai neliečia.
R.Apulskis pridurė, kad Vyriausybė išgirsta logiškus argumentus ir netikslingų priemonių neskuba tvirtinti. Panašu, kad atidėtas klausimas dėl prekybos alkoholiu 200 metrų nuo ugdymo įstaigų apribojimo, peržiūrimas ir reklamos baruose reglamentavimas.
Siūlė nustatyti ribą
Dar visai neseniai „valstiečių“ planuose galėjome matyti ir siūlymus uždrausti prekiauti alkoholiu arčiau nei 200 metrų nuo mokyklų, darželių, neformalaus ugdymo centrų bei kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų.
Pažvelgus į žemėlapį, kuriame pažymėtos visos Vilniuje įsikūrusios savivaldybei priklausančios ugdymo įstaigos, pasidaro aišku, kad įteisinus prekybos ribojimus Vilniaus senamiestyje beveik nebeliktų parduotuvių ir barų, kuriuose būtų galima įsigyti alkoholio.
Tiesa, čia pažymėtos tik savivaldybei priklausančios ugdymo įstaigos, pridėjus privačias, mėlynų dėmių atsirastų dar daugiau.
„Yra posakis, kad tikslas pateisina priemones, bet realybėje tai yra pavirtę į nelabai gerus dalykus. Taip, galbūt Lietuva turi alkoholizmo problemą, bet sprendžiant ją norisi protingo požiūrio“, – kiek anksčiau lrytas.lt sakė R.Apulskis.
Jo teigimu, Lietuvos miestų centruose yra susikoncentravusios ugdymo įstaigos, tad įvedus draudimus čia būtų praktiškai neįmanoma atidaryti baro.
„Akivaizdus pavyzdys yra Vilniaus senamiestis. Realiai praktiškai visame senamiestyje negalėtų egzistuoti prekyba alkoholiu“, – kalbėjo R.Apulskis.
Jo teigimu, ugdymo įstaigos nėra registruojamos, tad verslas net neturėtų galimybių sužinoti, ar nepažeidžia kažkokių taisyklių. „Bijome, kad neprasidėtų pažeidimai dėl to, jog kažkas nežinojo, kad jog šalia veikia koks šachmatų būrelis“, – teigė verslininkų atstovas.
Paveiktų turizmą?
Kaip teigė Lietuvos turizmo departamento atstovė spaudai Gerda Butkuvienė, pasakyti, kokį tiksliai poveikį toks draudimas atneštų Lietuvos turizmui – sunku, tačiau teigė galinti patvirtinti, kad tam tikrų alkoholinių gėrimų tradicijos atvykstantiems svečiams yra labai svarbios.
„Galime patvirtinti, kad, pavyzdžiui, alaus virimo tradicijos išties yra svarbi šalies kulinarinio paveldo dalis, gana plačiai pristatoma puoselėjant gastroturizmo tendencijas. Užsienio turistams įdomus yra mūsų Alaus kelias Šiaurės Lietuvoje su galimybe apsilankyti alaus gamyklose, susipažinti su jo gaminimo tradicijomis, degustuoti“, – apie tam tikros rūšies alkoholio svarbą turizmo sektoriuje kalbėjo G.Butkuvienė.
Pasak specialistės, visai neseniai turistams buvo pristatytas ir kitas maršrutas – lietuviškų gėrimų kelias.
„Į jį įtrauktas apsilankymas lietuviško vaisių vyno, taip pat putojančio vyno gamyklose, pažintis su istorinėmis jo gaminimo tradicijomis“, – teigė G.Butkuvienė.
