Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymų konsultacinė įmonė „ESTEP“ atliko mokslinę studiją, kurios metu siekta nustatyti, kiek alkoholio vartojimą mažins skirtingos įstatyminės priemonės.
Tyrimas parodė, kad nors numatomos priemonės gali sumažinti legalaus alkoholio vartojimą, bet didins neapskaitytą ir stiprų alkoholį.
Kuo skiriamės?
Lietuva įsiveržė į Europos „lyderius“ pagal alkoholio suvartojimą. Tai nėra istorinės tendencijos – Pietų Europos valstybės anksčiau suvartojo kur kas daugiau alkoholio nei Lietuvoje.
„Ten situacija pasikeitė, bet ne dėl alkoholio politikos, o dėl pasikeitusios socialinės ir ekonominės padėties šalyje“, – sakė ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Atlikdami tyrimą ESEP parengė ir Europos šalių alkoholio politikos apžvalgą. Ji parodė, kad Lietuva Europoje pirmauja ne tik alkoholio suvartojimu, bet ir jau taikomų ribojimų kiekiu.
„Alkoholio kontrolės politika Lietuvoje labai dažnai keičiama. Keičiant įstatymą ir didinant alkoholio kontrolės priemonių skaičių alkoholio vartojimas vis tiek auga. Tai rodo, kad taikytos priemonės nebuvo taiklios“, – kalbėjo K.Maniokas.
Daugiausia alkoholio kontrolės priemonių be Lietuvos taiko Šiaurės Europos šalys, nors ten judama priešinga kryptimi – priemonės darosi vis liberalesnės. Pietų Europos valstybės išsiskiria tuo, kad čia alkoholio vartojimas kontroliuojamas mažiau, bet suvartojimas mažėja.
K.Maniokas pabrėžė, kad svarbu ne tik alkoholio suvartojimo kiekis, bet ir jo vartojimo įpročiai, kurie Lietuvoje – itin žalingi. „Lietuviai Europoje alkoholį vartoja bene rečiausiai, bet suvartoja daugiausia. Portugalijoje pusė žmonių alkoholį vartoja kasdien, bet jų patiriama žala kur kas mažesnė“, – sakė ESTEP analitikas.
Ne viską riboti apsimoka
Mokslinis tyrimas buvo atliktas modeliuojant įvairius scenarijus – kas būtų jei keistųsi atskiri veiksniai: akcizai, reklama, pardavimo vietos ir t.t. „Naudojome Švedijoje atlikto tyrimo modelį, tik ten studija buvo priešinga – buvo vertinta kaip apsikeistų alkoholio suvartojimas atsisakius tam tikrų kontrolės priemonių“, – sakė K.Manionis.
Mokslininkų tyrimas parodė, kad įgyvendinus visas svarstomas priemones maksimaliai bendrą alkoholio suvartojimą galima sumažinti 3 absoliutaus alkoholio litrais, statistiškai tenkantį kiekvienam vyresniam kaip 15 m. gyventojui.
„Galima sunkiai suvokti, kas yra tie 3 litrai – daug ar mažai. Kalbant kitaip, pritaikius visas priemones, kurios dabar yra svarstomos, būtų galima bendrą alkoholio vartojimą sumažinti penktadaliu – 19 proc.“, – sakė K.Manionis. Tiesa, to siekiant reiktų imtis visų priemonių – reklamos, pardavimo laiko, amžiaus ribojimų, prekybos vietų mažinimo, akcizų didinimo.
Kas labiausiai mažintų alkoholio vartojimą? Tikslingiausiai čia veiktų iki 2020 m. svarstomų akcizų didinimas, reklamos draudimas ir pardavimo laiko ribojimas. Specializuotų parduotuvių atsiradimas, apie kurį valdžia nemažai šnekėjo, pasirodo turėtų tik labai mažą poveikį.
Pokytis lemtų ir neigiamas pasekmes – nors legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 4 litrais, neapskaityto alkoholio vartojimas išaugtų 1 litru. Taip pat būtų tikėtina, kad silpnus gėrimus keistų stiprus alkoholis.
Sprendimas – akcizai?
Didžiausią poveikį alkoholio suvartojimo mažinimui turėtų iki 2020 m. svarstomas akcizų tarifų didinimas. Tiesa, šis sprendimas turi dvi puses – padidinus akcizus daugėtų legaliai įvežamo ir nelegalaus alkoholio vartojimą.
Labiausiai – beveik 2 kartus – didėtų legalaus alaus įsigijimas kaimyninėse šalyse. „Jau dabar pakėlus akcizus alkoholinių gėrimų akcizai yra aukštesni nei kaimyninėse šalyse, o vėliau apmokestinimas galėtų skirtis net keliais kartais“, – sakė K.Maniokas.
Dabar alus apmokestinamas panašiai kaip ir kitose valstybėse, bet įvykdžius numatomus planus, atsidursime prie ES valstybių, kurios alų apmokestina daugiausią. Vynas Lietuvoje jau dabar yra apmokestinamas vienais didžiausių akcizų Europoje.
Įgyvendinus vien šią priemonę, legalaus alkoholio suvartojimas sumažėtų 12 proc., o bendras – 9 proc. Bendras alaus vartojimas sumažėtų 28 proc., vyno 8 proc., o stipriųjų gėrimų – padidėtų 4 proc.
Į tai tyrėjai siūlo atkreipti dėmesį – svarbus ne tik bendras alkoholio suvartojimas, bet ir tai, kokius gėrimus gyventojai renkasi.
Visiškas reklamos draudimas ir prekybos laiko ribojimas alkoholio suvartojimą gali sumažinti tiek pat, kiek akcizų didinimas. Tačiau bendras alkoholio vartojimas kistų mažiau, nes griežtas pardavimo laiko ribojimas padidina paskatas alkoholį įsigyti alkoholį nelegaliose prekybos vietose.
Specializuotos parduotuvės – brangu į neefektinga Valdžios kalbos apie specializuotas parduotuves, ko gero, pritilo ne be reikalo. Specializuotų alkoholio parduotuvių sukūrimo modeliavimas parodė, kad jos alkoholio vartojimą sumažintų vos 0,1 proc.
Jei kartu būtų mažinamas ir prekybos vietų skaičius, sumažėjimas sudarytų 3proc. alkoholio suvartojimo. Tiesa, toks žingsnis 19 proc. padidintų nelegalaus alkoholio vartojimą ir 18proc. – legalaus įvežamo alkoholio vartojimą.
K.Manionio teigimu, tai ir kainuotų: „Specializuotų parduotuvių steigimo sąnaudos, mažinant tankį, yra labai didelės, ir atsiranda neigiamas poveikis kitų produktų kainoms“
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos skaičiavimais, specializuotų parduotuvių įrengimas galėtų kainuoti apie 47,5milijono Eurų ir paliestų apie 3-5 tūkst. šalies parduotuvių.
Ką pamirštame?
Atliktas tyrimas parodė, kad alkoholio, ypač legalaus, suvartojimą galima sumažinti ženkliai, bet tai turėtų dvi esmines pasekmes – augtų nelegaliai vartojimo alkoholio mastai, o silpnuosius gėrimus išstumtų stiprieji.
„Taip, tos priemonės veiktų, bet jos akivaizdžiai nėra taiklios. Apskritai pasaulio patirtis rodo, kad alkoholio kontrolės priemonių skaičius tikrai nekoreliuoja su suvartojimu, kai kuriose šalyse alkoholio vartojimas mažai kontroliuojamas, bet jo suvartojama labai mažai“, – sakė K.Maniokas.
Ir tos pačios priemonės skirtingose šalyse veikia ne vienodai – alkoholio suvartojimą lemia ir šalies kultūrinė, socialinė, ekonominė situacija.
Lietuvoje įvedus visas ribojimo priemones, labiau sumažėtų alaus vartojimas, bet jį išstumtų stiprieji gėrimai, akcizų didinimas labiausiai paliestų mažiausias pajams gaunančius gyventojus, specializuotos parduotuvės be tankio mažinimo praktiškai neturėtų jokio poveikio, bet jų steigimo kaštai būtų dideli.
„Svarbiausia vis tik yra ne alkoholio suvartojimas, o jo daroma žala. Ir ją lemia ne tik kiekis litrais, bet ir vartojimo įpročiai, įsigijimo būdų legalumas ir kiti veiksniai. Pastebime, kad politinėje darbotvarkėje nėra jokių priemonių, kurios šiuos veiksnius keistų“, – pabrėžė ESTEP valdybos pirmininkas.
Ką turėjai galėtų rekomenduoti? Institucijos turėtų svarstyti tolygesnius akcizų kėlimo scenarijus, būtina vertinti priemonių poveikį skirtingoms visuomenėms grupėms, vertinti poveikį miestams ir regionams.
„Taikli, kas yra svarbiausia, alkoholio kontrolės politika turėtų modeliuoti ne legalaus alkoholio vartojimo pokytį, kas dabar daroma, bet iš to kylančią žalą, įskaitant ir neapskaityto alkoholio vartojimą“, – sakė K.Maniokas.
