Aplinkosaugininkai tuo nėra tikri, rašoma Vokietijos nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“ (DW) interneto svetainėje „dw.com“.
Pesticidų pėdsakų randama beveik pusėje maisto produktų, kuriuos valgo europiečiai. Tai paaiškėjo iš kasmetinės ataskaitos, kurią šią savaitę paskelbė EMST. Tyrimus atlikę mokslininkai rado pesticidų 46,7 proc. tirtų mėginių.
Nors tai gali pasirodyti daug, bet tik 2,8 proc. tirtų produktų pesticidų likučių kiekiai viršijo maksimalias leistinas ES teisės aktais reglamentuojamas normas. Visi kiti produktai, kaip pabrėžia EMST, yra visiškai saugūs. Skelbiami skaičiai gauti, ištyrus apie 85 tūkst. mėginių, paimtų 2015 metais.
„ES turi vieną pažangiausių pesticidų kontrolės sistemų pasaulyje“, – sakė „Deutche Welle“ daktarė Hermine Reich, EMST pesticidų skyriaus mokslo darbuotoja.
„Ataskaita patvirtina mūsų ankstesnes išvadas – ES šalys narės turi didžiulį potencialą ir sugeba kontroliuoti pesticidų likučius – tiek jų skaičiaus, tiek ir koncentracijos prasme“.
Ji priduria, kad netgi kalbant apie tuos 2,8 proc. produktų, kuriuose nuodingų chemikalų kiekiai viršijo leistinas normas, tai nebūtinai reiškia, kad šis maistas buvo nesaugus.
Pesticidų naudojimas tapo emocionalia tema per rinkiminę kampaniją Prancūzijoje, kur rinkėjai balandžio 23 dieną rinks naująjį šalies prezidentą. Keli kandidatai, pavyzdžiui, Socialistų partijai atstovaujantis Benoit Hamonas, pakišo mintį, kad europiečių sveikatai gali kenkti maisto produktuose randami pesticidai. Jis žada parengti programą, pagal kurią palaipsniui bus atsisakoma pesticidų naudojimo Prancūzijoje.
Pesticidai yra naudojami kultivuojamiems maistiniams augalams ir kitoms žemės ūkio kultūroms apsaugoti nuo vabzdžių ir kitų kenkėjų, ligų sukėlėjų, piktžolių, ektoparazitų, tačiau pesticidų pėdsakai gali likti maiste, kai šis atsiduria vartotojų lėkštėse. Tai ypač pasakytina apie vaisius ir daržoves.
Didžiausia kelių pesticidų likučių koncentracija nustatyta šiuose maisto produktuose:
neapdorotuose – greipfrutuoe, braškėse, žaliosiose citrinose, vynuogėse ir sėjamosiose gražgarstėse (lot. Eruca sativa), apdorotuose – grybuose, razinose, paprikose, abrikosuose ir bulvių traškučiuose.
Nuodingi kokteiliai
Kai kurios aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos nesutinka su padėties su pesticidais vertinimu, kurį pateikia EMST ekspertai.
„Visam šiam porinimui jie pasirinko optimistinę gerąją žinią“, – sakė DW organizacijos „Greenpeace“ mokslo padalinio vadovas Paulas Johnstonas. – Bet visa tai reiškia ne ką kita, o tai, kad iš esmės kiekvienas žmogus kasdien patiria pesticidų poveikį per savo maistą“.
„Faktas yra tas, kad mūsų maiste yra baisių nenatūralių medžiagų, kurių ten faktiškai neturėtų būti“.
Tačiau, sako jis, kasmetinės monitoringo ataskaitos parengiamos siekiant duoti melagingas garantijas vartotojams, apsimetant, kad apie galimą žalingą chemikalų poveikį yra žinoma daugiau, negu žinoma iš tikrųjų. Nors mums suteikiama galimybė sužinoti, kiek pesticidų likučių yra, mes nežinome, kaip tie pesticidai veikia mus – ypač jei jie sąveikauja su kitais pesticidais.
„Tai veidmainiška, jie pateikia tik to dalyko teigiamus aspektus, ir jie tai daro savo postringavimuose metai iš metų“, – sakė jis.
Metinėje ataskaitoje ir toliau analizuojamas tik atskirų pesticidų poveikis, bet nežiūrima, kokį bendrą poveikį žmogui turi į jo organizmą patekę keli pesticidai ar kitos cheminės medžiagos. Tokie „kokteiliai“ iš kelių pesticidų likučių buvo rasti 28 proc. bandinių, visų kategorijų produktuose, kurie buvo tikrinami.
„Mes visi esame neapsaugoti nuo pesticidų kokteilio, ir mums daro poveikį ne viena cheminė medžiaga, bet mišinių poveikis toksikologijos mokslui dar yra menkai težinomas“, – sakė P.Johnstonas.
Priemonės dar neparuoštos
H.Reich tvirtina, kad EMST labai nori, kad metinėse ataskaitose atsispindėtų šio „kokteilio poveikio“ ilgalaikės stebėsenos duomenys, tačiau priemonės dar neparuoštos.
„Kaupiamasis kelių pesticidų keliamos rizikos vertinimas yra tai, kas mums labai prie širdies, ir tai yra mūsų darbo programos pagrindinis prioritetas“, – sakė ji. – Mes rengiame priemones, kad galėtume atlikti skaičiavimus, ir vėliau šiais metais paskelbsime ataskaitas apie pasiektą pažangą“.
Pasak jos, EMST gali būti pasirengusi pradėti analizuoti pesticidų mišinių poveikį per dvejus metus.
„Mes norime tai daryti, kai jau būsime pasirengę daryti moksliškai pagrįstus vertinimus, o ne tik kažką daryti dabar tik tam, kad pasakytume: mes tai padarėme“.
Tačiau P. Johnstonas sako abejojantis, kad EMST artimiausiu metu tokį vertinimą galės atlikti.
„Aš pradėjau dirbti toksikologijos srityje prieš 40 metų, ir išspręsti problemą, kaip elgtis su cheminių medžiagų mišiniais, visada buvo didžiausias mano noras, – sakė jis. - Mes šiek tiek pasistūmėjome į priekį, tačiau esame dar toli iki tikslo pasiekimo. Ir aš nemanau, kad metodologija, kurią EMST publikuos, aprėps visus spręstinos problemos niuansus“.
„Tuo tarpu šiandieną nė vienas žmogus neapsaugotas nuo pesticidų, kurie patenka į organizmą su mūsų maistu, – pridūrė jis. - Tai yra ta sritis, kurioje turėtume dirbti siekdami išspręsti klausimą, kaip išvengti pesticidų – nepriklausomai nuo to, ar mes manome, kad dabartinės jų koncentracijos nekelia pavogaus“.
Neapdoroti maisto produktai, kuriuose dažniausiai randama kelių pesticidų likučių
(šaltinis: Europos maisto saugos tarnyba (EMST); procentais išreikšta maisto produktų mėginių dalis, kuriuose aptikta daugiau nei vienas pesticidas)
Džiovinti apynių spurgai (86,9 proc.), agrastai (82,6 proc.), serbentai (82,3 proc.), žaliosios citrinos arba laimai (79,3 proc.), sėjamosios gražgarstės (lot. Eruca sativa) (68,0 proc.), stalo vynuogės (67,3 proc.), greipfrutai (67,0 proc.), stalo ir vyninių rūšių vynuogės, nežinomų veislių (65,7 proc.), braškės (64,6 proc.), mandarinai (63,5 proc.), gervuogės (63,2 proc.), salotinės sultenės (lot. Valerianella locusta) (63,2 proc.), apelsinai (59,3 proc.),salierai (59,3 proc.), kriaušės (58,2 proc.), vyšnios (56,3 proc.), bananai (55,3 proc.).
Parengė Leonas Grybauskas
