„Nors padarytas tik pirmas žingsnis link skandinaviško modelio, vis dar yra daug nepasitenkinimo, trišalio dialogo dalyviai pritaria, kad pasikeitė darbo atmosfera, derybos tapo prasmingesnės. Valdančiajai koalicijai laikantis pažado nesikišti į pasiektą kompromisą iš verslo bendruomenės tikimės atsakingo požiūrio ir viliamės, jog ruošiamame susitarime brėžiamos gairės sudarys prielaidas ir toliau darbo santykius plėtoti remiantis abipusės naudos ir supratimo principais. Tai yra kelias į atlyginimų didinimą“, – sakė vienas derybų dėl Darbo kodekso atnaujinimo iniciatorių, Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Tomas Tomilinas.
Naujoji darbo santykius liberalizuojanti kodekso redakcija įsigalios nuo šių metų liepos 1 d.
Lyginant su daug metų galiojusia tvarka, verslas galės naudotis ilgesne darbo savaite, lankstesne viršvalandžių tvarka, lengvesniu atleidimu ir kitomis naujovėmis. Po to, kai naujas Seimas sustabdė Darbo kodekso įsigaliojimą, Trišalėje taryboje buvo persvarstytos kai kurios anksčiau siūlytos naujovės. Pavyzdžiui, darbuotojų naudai buvo pakoreguota darbo laiko apskaitos tvarka, sustiprinta profesinių sąjungų pozicija darbo tarybų atžvilgiu (profsąjungos turės narį visose darbo tarybose), padidintos garantijos praradusiems darbą ir dirbantiems lauko sąlygomis, įvestos 500 eurų baudos už darbo arbitražų nutarimų nesilaikymą.
Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus, naujasis Darbo kodeksas – tai įrankis Lietuvos konkurencingumui didinti, kai lankstesnis darbo santykių reguliavimas sudarys sąlygas ir palengvins aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių įsikūrimą ir plėtrą Lietuvoje. Specialiai tokioms įmonėms įtvirtinamos įvairios naujovės, tarp kurių – ir galimybė nukrypti nuo Darbo kodekso normų, kai sutartas atlyginimas daugiau nei du kartus viršija šalies vidutinį atlyginimą.
Kai kuriais prezidento veto įvardintais klausimais Trišalė taryba nerado kompromisų, nes darbdaviai nepritarė siūlymams stiprinti darbuotojų socialinę apsaugą: nesutiko per kolektyvines sutartis tartis dėl terminuotųjų sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, bus leidžiama nukrypti nuo Darbo kodekso normų, kai darbuotojas uždirba daugiau nei du šalies vidutinius atlyginimus, nebus laikino įdarbinimo įmonių licencijavimo, nesutarta dėl darbdaviui draudžiamų veiksmų paskelbus streiką.
Diskusijos Seime atsinaujins Vyriausybei ir Seimui pasiūlant darbdaviams naują socialinio dialogo praktiką – imantis savanoriškų socialinių įsipareigojimų.
Pagal gerąją Skandinavijos šalių patirtį Lietuvoje bus siekiama kolektyviniais susitarimais, o ne tik Darbo kodeksu ir kitais įstatymais paremtų darbo santykių. Ruošiamame susitarimo tekste planuojama įvardinti tikslą didinti atlyginimus įvairiuose verslo sektoriuose, kuriems atstovauja Trišalėje taryboje dalyvaujančios verslo asociacijos. Todėl Trišalėje taryboje ir atsirado anksčiau joje nedalyvavę darbdavių atstovai – Investuotojų forumas, Verslo konfederacija. Partnerių siekis turėtų būti nuo individualių santykių pamažu pereiti prie kolektyvinių įsipareigojimų, o kasmet vyks derybos ne tik dėl minimalaus, bet ir atskirų sektorių atlyginimų didinimo, tarp jų – derybos dėl bazinės algos dydžio valstybės sektoriuje.
Planuojama, kad prielaidas didinti atlyginimus sudarys objektyvi vieša informacija apie atlyginimų dydį skirtingose verslo šakose, profesijose (dalį informacijos jau kas mėnesį skelbia „Sodra“), kolektyvinių sutarčių skaičius ir jų kokybė. Įtaką atlyginimų politikai gali daryti ir valstybės bei savivaldybių vykdomi viešieji pirkimai, kuriuose gali būti atsižvelgiama į atlyginimų vidurkį. Tikimasi, kad susitarime bus numatyti ir geranoriški įsipareigojimai dėl terminuotojo darbo sutarčių praktikos mažinimo socialiai atsakingame versle, papildomų garantijų ir paramos vaikus auginantiems darbuotojams ir pan.
