Skaičiuojama, kad blogiausiu atveju 2030 metais krovinių skaičius „Rail Baltica“ vėže jau turėtų siekti 13 mln. tonų, geriausiu – 19,5 mln. tonų, rašo „Lietuvos rytas“.
Tuo metu 2055 metais krovinių skaičius pagal blogiausią scenarijų gali siekti 16 mln. tonų, o pagal geriausią – 25,2 mln. tonų.
Pasak N.Kalvos, keisis ne tik krovinių kiekis, bet ir jų vertė – ji turėtų augti, mat daugiau bus gabenama konteinerių bei didesnės vertės prekių.
„Gabenamų prekių vertė labai skirsis nuo to, ką matome šiandien“, – teigė N.Kalva.
„Ernst & Young Baltic“ prognozuoja, kad augs ir keleivių srautai – pastarieji 2030 metais, pagal blogiausias prognozes, pasieks 3,9 mln. keleivių, pagal geriausias – 5,8 mln. 2055 metais keleivių srautai blogiausiu atveju europine vėže turėtų siekti 4,7 mln., o geriausiu – 7,1 mln. keleivių.
Keleiviai dėl „Rail Baltica“ projekto galėtų sutaupyti apie 5,3 mln. valandų kasmet, o tai prilygsta 605 metams.
Jo teigimu, kelionės „Rail Baltica“ vėže būtų greitesnės nei kitos alternatyvos, išskyrus lėktuvus, o kai kuriais atvejais – ir pigesnės.
Pavyzdžiui, kelionė iš Vilniaus į Taliną traukiniu turėtų trukti 4 val. ir kainuotų 75 eurus, o automobiliu kelionė truktų 7 val. (kaina – 91 euras), o autobusu – beveik 9 val. (kaina – 42 eurai). Tuo metu kelionė lėktuvu, įskaičiavus keleivių patikras, trunka 2 valandas, o jos kaina siekia 101 eurą
Socialinė „Rail Baltica“ projekto nauda sieks 16,266 mlrd. eurų, o įskaičiavus 4,048 mlrd. eurų siekiančias finansines išlaidas, grynoji nauda bus 12,178 mlrd. eurų.(BNS, LR)
