„Brexit“ smogė netikėtai. Dabar diskusijos tarsi aprimo, bet ne šokas, kurį patyrė viso pasaulio, o pirmiausia Jungtinės Karalystės lietuviai. Mūsų pareiga – užtikrinti, kas žmogus svečioje šalyje jaustųsi žmogumi“, – Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Nežinia
170 tūkst. lietuvių gyvena Jungtinėje Karalystėje. „Dėl „Brexit“ šie lietuviai neturi tapti proceso aukomis, įkaitais ar turgaus derybų objektu“, – teigė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Apie lietuvių nerimą byloja Londono Sičio lietuvių klubo atlikta apklausa. Ji parodė, kad net 77 proc. Anglijoje gyvenančių lietuvių nerimauja dėl savo teisių išsaugojimo Jungtinėje Karalystėje.
A.Pranckevičiaus teigimu, prasidėjus deryboms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), Lietuvai svarbiausias turėtų būti ten gyvenančių emigrantų klausimas: „Turi būti užtikrintos ten dirbančių žmonių, studentų teisės, pilietybės klausimai.“
Jis teigia, kad po 2 metų susitarimas turi būti priimtas, kitaip atsidursime pačioje blogiausioje situacijoje – per vieną naktį Jungtinė Karalystė staiga nebebus ES narė ir nustos galioti visi bendri teisės aktai. Tuomet ateitis – tikrai neaiški.
Susiduria su vergove
„Šiandien lietuviai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jaučiasi tarptautinės politikos įkaitais. Ne tik politikos, bet ir kriminalinio pasaulio“, – sakė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Asanavičiūtė.
Jos teigimu, šiuolaikinė vergovė – problema, su kuria Britanijoje susiduria nemažai lietuvių. Valdžia skaičiuoja 13 tūkst. vergystės aukų, o Lietuvos piliečiai papuola tarp 10 šalių, kurių piliečiai čia dažniausiai išnaudojami.
„Skaičius tarsi neatrodo didelis, bet reikia turėti omeny, kad žmonės nepraneša, bijo ir kenčia tyliai“, – sakė D.Asanavičiūtė.
Teisininkas, savanoriškai konsultuojantis lietuvius Jungtinėje Karalystėje, Mantas Kuncaitis pripažįsta, kad išnaudojimas darbe – opi lietuvių problema.
„Tiems žmonėms labiausiai trūksta ryšio. Dažnai pradedu kaip teisininkas, bet baigiu kaip psichologas. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad vergystė prasideda čia, Lietuvoje, iš kur žmonės ir yra išvežami nelegaliai dirbti“, – sakė teisininkas.
Jo teigimu, šioje situacijoje galėtų padėti elementarus bendravimas su žmonėmis Lietuvoje, galbūt mažesnėse gyvenvietėse, kur žmonės tiesiog nėra informuoti: „Žmonės, pakliuvę į bėdą, dažnai tiesiog nežino, kur kreiptis pagalbos arba neturi pinigų tam, nežino, kas bus, jei nuspręs grįžti į Lietuvą.“
Seimo Užsienio reikalų komiteto narės Aušrinės Armonaitės teigimu, čia prie pagalbos lietuviams galėtų prisidėti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės Jungtinėje Karalystėje stiprinimas.
Grįžti nesiruošia
Nepaisant nežinomybės, į Lietuvą grįžti emigrantai iš Jungtinės Karalystės nesiruošia. Tik 7 proc. emigrantų, kuriuos apklausė Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, pasakė, kad jeigu būtų priversti palikti Jungtinę Karalystę, planuotų grįžti į Lietuvą.
21 proc. emigravusių lietuvių yra įsitikinę, kad tiesiog važiuotų dirbti į kitą užsienio valstybę. O tie emigrantai, kurie savo ateitį sieja su Jungtine Karalyste, mąsto apie Lietuvos pilietybės atsisakymą.
„Brexit“ tik dar aštrina situaciją – jei paprastai rezidento arba nuolatinio gyventojo statuso Anglijoje prašo 25 tūkst. užsieniečių, pernai tokių žmonių buvo jau 150 tūkst.
„Net ketvirtadalis lietuvių gali pakeisti pilietybę, o mūsų šaliai prarasti 30–50 tūkst. piliečių būtų labai didelė prabanga, dėl to privalome svarstyti dvigubos pilietybės klausimą“, – sakė D.Asanavičiūtė.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas Antanas Vinkus vardijo priežastis, kodėl emigrantai nesiruošia grįžti į Lietuvą, – nepakankamas pragyvenimo lygis, maži atlyginimai, kai kainos aukštos, nepakankamos socialinės garantijos, dideli mokesčiai...
„Aš negaliu sakyti „Meskit viską ir grįžkite į Lietuvą“, nes mes čia tikrai kapstomės labai sudėtingose situacijose. Bet mes visi galime dirbti Lietuvai, net fiziškai būdami ne čia. Dėl to mūsų pagrindiniai namų darbai yra sutvarkyti pilietybės klausimą“, – kalbėjo Seimo narė Dovilė Šakalienė.
