Didėja atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų gyventojų

Per trejus metus ketinančių skolintis gyvenimo ir buities pagerinimui padaugėjo kiek daugiau nei trečdaliu, atskleidė kasmetinė specializuoto paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa. Per šį laikotarpį išryškėjo skirtumai tarp didmiesčių ir regionų gyventojų skolinimosi motyvų – pirmieji dažniau skolinasi, kad pagerintų savo buitį, o antrųjų grupėje daugėja tokių, kurie dėl išaugusių išlaidų pragyvenimui negali sutaupyti stambesniam pirkiniui, rodo tyrimų bendrovės „Vilmorus“ surinkti duomenys.

 Iš apklausos aiškėja, kad per trejus metus išaugo ir gyventojų lūkesčiai, susieti su gyvenimo ir buities pagerėjimu<br> D.Umbraso nuotr.
 Iš apklausos aiškėja, kad per trejus metus išaugo ir gyventojų lūkesčiai, susieti su gyvenimo ir buities pagerėjimu<br> D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 26, 2017, 12:16 PM

Šiemet 23 proc. respondentų, norėdami įsigyti stambesnį pirkinį, buvo linkę skolintis, kai 2015 m. tokių buvo 17 proc., t. y. jų padaugėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Skolinimosi poreikis augo visose gyvenamosiose vietose, tačiau didžiausias augimas fiksuojamas kaimiškose vietovėse, mažiausias – Vilniuje.    

„Besiskolinančių ar ketinančių tai daryti skaičiaus augimas dažniausiai siejamas su geresniu savo padėties vertinimu ir geresniais ateities lūkesčiais – tiek dėl savo, tiek  bendrai visos ekonomikos. Iš apklausų matome,  kad šios prielaidos yra teisingos, kai kalbame apie Vilniaus, Kauno ir kitų didesnių miestų gyventojus. Tačiau regionuose situacija kita – čia sparčiausiai išaugo ketinančių skolintis skaičius, o kaip pagrindinį motyvą šie žmonės nurodo negalėjimą susitaupyti stambesniam pirkiniui“, – sako „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.

Per trejus metus kaimiškose vietovėse septintadaliu išaugo teigiančių, kad skolintųsi, nes neišgali sutaupyti stambesniam pirkiniui. Regionuose tokių žmonių padaugėjo 8 proc. Pasak R. Norvilo, priežasčių reikėtų ieškoti sparčiau nei atlyginimai augančiose kainose – vis didesnę dalį pajamų žmonės priversti skirti kasdieninėms reikmėms ir būtiniausiems poreikiams. Po šių išlaidų, taupymui skirta dalis būna minimali, tad didesnių pirkinių iš savo lėšų šie gyventojai negali sau leisti.

Iš apklausos aiškėja, kad per trejus metus išaugo ir gyventojų lūkesčiai, susieti su gyvenimo ir buities pagerėjimu. Šiemet 36 proc. apklausos dalyvių gyvenimo pagerėjimą siejo su būsto remontu. Prieš trejus metus tokių buvo 34 proc. Padaugėjo ir žmonių, kurie, jei galėtų, pirktų naują automobilį – 2015 m. tokių buvo 16 proc., dabar – 20 proc. Trečias pagal populiarumą dalykas, kuriuo gyventojai gerintų buitį, buvo buitinė technika. 16 proc. norėtų ją įsigyti ar pakeisti, kai prieš trejus metus tokių buvo procentu mažiau. Bene didžiausias šuolis fiksuojamas kalbant apie baldus – per minimą laikotarpį išaugo nuo 12 proc. iki 16 proc. 

Keturi iš dešimties apklausos dalyvių tvirtino, kad jiems nieko netrūksta, tačiau vertinant didmiesčių ir regionų duomenis vėlgi matosi nemaži skirtumai. Per trejus metus padaugėjo didmiesčių gyventojų, kurie tvirtina, kad jiems nieko netrūksta – tokių buvo penki iš dešimties. Tuo tarpu regionuose situacija yra atvirkštinė – tik trys iš dešimties pasakė, kad viską turi. Labiausiai regionų gyventojams trūko būsto remonto (jis pradžiugintų kas antrą kaimo gyventoją); naujos buitinės technikos (reikėtų kas ketvirtam). Palyginimui, būsto remonto norėtų tik kas ketvirtas vilnietis. 

„Lūkesčiai dėl gyvenimo kokybės sparčiai auga, tačiau, deja, ne visi gyventojai vienodai gali juos patenkinti – labiau išplėtota darbo rinka, didesnės pajamos lemia, kad tarp didmiesčių gyventojų daugėja tokių, kurie susitvarkė buitį. Regionų gyventojų poreikiai patenkinami vis mažiau“, – priežastis aiškina R. Norvilas. 

Tyrimo duomenimis, labiausiai būsto remonto geresniam gyvenimui ir buičiai reikėtų 50-59 metų amžiaus asmenims (45 proc.), moterims (38 proc.). Automobilis dažniausiai laimingesnius padarytų moksleivius ir studentus (50 proc.), jaunimą iki 29 metų amžiaus (36 proc.) bei šiek tiek dažniau vyrus (22 proc.) nei moteris (17 proc.). 

Bigbank“ užsakymu pirmą kartą reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa apie skolinimąsi buvo atlikta 2015 m. Šiemet ji atlikta trečią kartą. Kovo mėnesį buvo apklausti 1002 vyresni nei 18 metų šalies gyventojai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.