Šeimos verslas Lietuvoje, gyvenančioje tik 28-uosius laisvės metus, tradicijų dar neturi, todėl pelningus verslus valdantys lietuviai svarsto, kaip išsaugoti sukauptą turtą, ir bando rasti sprendimus, kaip sėkmingai perduoti jį jaunesniajai kartai.

Jei sukauptas turtas yra finansinės lėšos, gautos už parduotą verslą, sprendimą nesunkiai galima rasti teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, sudarant testamentą.

Situacija tampa gerokai sudėtingesnė, kai verslas sklandžiai funkcionuoja, o pagrindinis jo įkūrėjas intensyviai galvoja, kaip išrinkti geriausią ateities valdytoją ar valdytojų grupę.

– Kas lemia sklandų verslo perdavimą ateities kartoms? – paklausėme „Nordea“ privačios bankininkystės vadovo dr. Modesto Plakio.

[[ge:lrytas:lrytas:983463]]

– Lietuvoje verslininkai jau pradeda domėtis ilgalaikiais sprendimais, ir pasaulio praktika rodo, kad šia tema reikia aktyviai diskutuoti su šeimos nariais.

Tik 30 proc. pirmosios kartos verslininkų verslą sėkmingai perduoda antrajai kartai, 12 proc. išgyvena kartu su trečiąja karta ir tik 3 proc. pergyvena ketvirtąją kartą.

Europoje vykdytų tyrimų duomenimis, kasmet verslą sustabdo daugiau kaip 600 tūkst. įmonių. Net 50 proc. atvejų sėkmingai plėtoti verslą galėjo kiti savininkai, pasinaudodami turimu įdirbiu rinkoje.

Be to, apskaičiuota, kad verslo perdavimo sąnaudos yra reikšmingai mažesnės negu steigiant naują įmonę.

Pagrindinės priežastys, lemiančios sklandų verslo perdavimą, yra tikrai ne finansinės ar technologinės, o emocinės. Šeimos lyderio gebėjimai suvienyti atskirų šeimos narių poreikius yra kritinė prielaida sėkmingam verslo perdavimui. Vertybiniai šeimos narių skirtumai, motyvacijos stoka arba perteklius ir skirtingi poreikiai veda prie šeimos narių konflikto, kuris neretai lemia, kad apskritai bus priimtas sprendimas verslą parduoti.

Lietuvai būdingas pirmosios verslo įkūrėjų kartos lyderiavimas. Pagrindiniai akcininkai priima sprendimus savarankiškai ir vangiai dalijasi sprendimų priėmimu su suaugusiais vaikais.

Šeiminiai santykiai perkeliami į verslo sprendimų lygmenį, nes akcininkai tėvai kartu su akcininkais vaikais negali bendrauti profesionaliai.

Matydami nekompetentingus savo vaikų sprendimus tėvai pamiršta sėkmingo verslo principus ir gelbėja asmeninėmis lėšomis. Pripažinti, kad savas vaikas neturi pašaukimo ir gabumų valdyti šeimos verslą, ypač sunku.

Tarptautinė praktika rodo, kad kuo anksčiau šeimos lyderis priima sprendimą verslą patikėti talentingiems profesionalams iš šalies, tuo mažiau pakenkiama verslui ir išsaugomi darnūs šeimos santykiai.

– Kaip pasiruošti tokiam atsakingam sprendimui?

– Išeitis viena – vaikų ir tėvų švietimas. Vaikų finansinė edukacija tampa vis sudėtingesnė.

„Nordea“ atliktas tyrimas parodė, kad jaunoji karta (net 89 proc. iki 26 metų) nenori eiti į banką ir susitikinėti su asmeniniais bankininkais, kurie galėtų pasidalyti įžvalgomis ir patarimais.

Jie pasitiki internetu, mobiliajame telefone veikiančiomis investicijų platformomis (pvz., investuoja lėšas į fondus biržoje) ar socialiniuose tinkluose pasaulio įvykius komentuojančiais ekonomistais.

Neabejoju, kad per 5–10 metų dėmesys skaitmeniniams sprendimams smarkiai išaugs, nes interneto milijonierių karta dar aktyviau reikalaus „čia ir dabar“ vykstančių finansinio mokymosi galimybių, rizikos valdymo sprendimų, visą parą gebančių jiems atsakyti į žinutes asmeninių bankininkų ar mažiausiomis sąnaudų grįstų investicinių sprendimų.

– Ką vaikai daro su pinigais kitaip nei pinigus sukaupę tėvai?

– Pradėję valdyti paveldėtus, paskolintus ar dovanotus pinigus vaikai sprendimų ieško internete ar socialiniuose tinkluose, tačiau ten pateikiami universalūs patarimai dažniausiai netinka.

Finansų ir turto planavimas, rizikos suvokimas ir įvertinimas, tinkamas investicijų parinkimas tampa ypač aktualūs. Anksčiau vieno kliento rekomendacija kitam tapdavo priežastimi susipažinti su patyrusiu bankininku, o dabar jaunoji karta išsiunčia elektroniniu paštu užklausas kelių bankų privačios bankininkystės skyriams, o susitikimus pageidauja organizuoti bet kuriuo paros metu. Atlikę analizę jie priima greitą sprendimą, su kuriais patarėjais verta bendradarbiauti.

– Ar jaunoji karta iš esmės ir skatina privačios bankininkystės skaitmeninimą?

– Iš dalies sutinku, nes Lietuvoje nesusiformavo jaunų paveldėtojų ar verslą sukūrusių interneto verslininkų karta.

Dabar privačioje bankininkystėje skaitmeninimas vyksta lėčiau dėl bankų reguliavimo reikalavimų („Pažink savo klientą“, „MiFID“, Pinigų plovimo prevencijos) ir vyraujančių vyresnių klientų (vidutinis amžius – 55 metai).

Abipusiu pasitikėjimu grįstas bendravimas yra prioritetas, tačiau svarbūs poreikiai – taupyti laiką ir kasdienes operacijas atlikti telefonu, investicijų portfelio ataskaitą matyti savo telefone ar investicijų idėjas gauti pirmiems.

Lietuviai vis daugiau keliauja ir daugiau laiko praleidžia užsienyje, o bankinius sprendimus pageidauja atlikti ten, kur yra belaidis interneto ryšys, pavyzdžiui, „Video Skype“.

– Ko dažniausiai bijo pirmoji turtą sukaupusi verslininkų karta?

– Pirmoji turtą sukaupusi verslininkų karta pasižymi bendra savybe – labai sunkiai atsisveikina su uždirbtais pinigais ir yra nelinkusi stačia galva nerti į vertybinių popierių sritį.

Pagrindinė priežastis – asociacijos su rizika ir galimu lėšų praradimu.

Vieniems Lietuvoje tradicine turto klase toliau išlieka nekilnojamasis turtas, tik investavimo forma per pastaruosius kelerius metus pasikeitė į patogesnę renkantis nekilnojamojo turto fondus (Lietuvos banko duomenimis, per metus buvo pritraukta daugiau nei 150 mln. eurų naujų lėšų). Kitiems baisu prisiminti 2008 metų patirtį, tretiems elementariai trūksta finansinių ir investavimo žinių, jie ignoruoja profesionalų patarimus.

Rizikos suvokimas iš dalies pasikeičia pardavus verslą ir išėjus į pensiją, paveldėjus lėšas ar jas gavus po skyrybų. Tuomet atsiranda daugiau laiko ir noro mokytis investuoti ir papildomai uždirbti.

Moterys, savarankiškai priimdamos investicinius sprendimus, vadovaujasi racionaliu mąstymu ir praktiniais apskaičiavimais, pavyzdžiui, kiek išlaidų patirs išėjusios į pensiją. Vyresni nei 75 metų vyrai linkę iš naujo pradėti rizikuoti – drąsiai į portfelį įtraukia pavienes akcijas, o jaunimas stengiasi mokytis ir maksimaliai panaudoti žinias – investicijos išskaidomos pagal plačius diversifikavimo principus.

– Ar turtingos šeimos noriai kreipiasi į bankus patarimų?

– Lietuvoje kvietimas ateiti į susitikimą su asmeniniu bankininku su sutuoktine ar suaugusiais vaikais vis dar sutinkamas su tam tikru atsargumu. Dažniausiai šeimos galva apsilanko vienas ir neretai jau būna priėmęs sprendimą, kaip reikėtų elgtis su pinigais.

Valdomo verslo finansų paskirstymo principai dažnai lemia šeimos finansų planavimą ir tai nebūtinai yra geriausias sprendimas. Praktika rodo, kad labai dažnai pinigų gavėjai pasielgia visiškai priešingai, nei mąstė finansus uždirbusi ir sukaupusi šeimos galva.

Lrytas.lt

2017-05-02 10:30