NŽT neteisėtai išduotas leidimas privatizuoti Kėdainių rajone einantį bendrojo naudojimo kelio ruožą tapo tikra rakštimi vietos gyventojams.
Nors tiek NŽT vadovai, tiek gyventojų skundą nagrinėjantis Seimo kontrolierius pripažino, kad kelias buvo privatizuotas pažeidžiant įstatymus, atšaukti neteisėto nutarimo niekas neskuba ir ieško būdų, kaip įteisinti įstatymo pažeidimą.
Tuo metu kelias sparčiai niokojamas ir greitai gali tapti visai neišvažiuojamas, o aštuonios Sūriškių kaime gyvenančios šeimos ir ten dirbantys ūkininkai gali būti atskirti nuo išorinio pasaulio.
Privatizavo ir suniokojo
NŽT Kėdainių skyriaus vedėjos Elvos Druktenienės sprendimu dar 2014 metų balandžio mėnesį dviem Sūriškių kaimo gyventojams buvo leista privatizuoti valstybei priklausantį žemės sklypą, į kurį patenka ir bendrojo naudojimo vietinės reikšmės kelias.
Juo nuo senų laikų naudojosi ne tik vietos gyventojai, bet ir ūkininkai bei poilsiautojai, važiuojantys į savo pamėgtas vietas prie Nevėžio upės ir Sūriškių tvenkinio.
Vos kelio atkarpa tapo privati, keletas vietos gyventojų pradėjo jį visaip niokoti – mėtyti šiukšles, statybines atliekas, akmenis. Taip kadaise buvęs platus vieškelis visai susiaurėjo.
O vienas Sūriškių kaime esančios sodybos savininkas net įsirengė kelias nuotekų surinkimo bei nutekinimo talpyklas ir visą jų turinį ėmė nuleidinėti tiesiai ant kelio. Iš talpyklų išvestais vamzdžiais nuolat tekantis vanduo išgraužė žemę, kelias vietomis tapo klampus ir sunkiai išvažiuojamas.
Senolė parašė skundą
Taip šis kelias gal būtų buvęs visai nusiaubtas, jei ne 80 metų vietos gyventoja Pranė Aušvidienė.
Moteris, atsitiktinai sužinojusi, kad kelio dalis yra neteisėtai privatizuota, neapsikentusi nuolatinio jo niokojimo parašė skundą Seimo kontrolierių įstaigai.
„Jau dabar sunku prie sodybų privažiuoti. O kas bus žiemą – juk nei savivaldybė, nei seniūnija net sniego nebenuvalys.
Reikės patiems rūpintis, o aš, kaip ir kiti senyvo amžiaus gyventojai, vargu ar beišgalėsime susimokėti“, – „Lietuvos rytui“ guodėsi P.Aušvidienė.
Senolė tikino, kad tokia situacija susidariusi po neteisėto privatizavimo, ir piktinosi, jog apie tai ji nebuvo informuota, nors yra gretimo žemės sklypo naudotoja.
Aptiko įstatymo pažeidimą
Atlikęs tyrimą Seimo kontrolierius Augustinas Normantas padarė išvadą, kad kelio dalis negalėjo būti privatizuota, nes ji priskiriama prie valstybės išperkamos žemės.
Be to, privatizuoti kelius draudžia ir Kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise gali priklausyti tik savivaldybėms. Seimo kontrolieriaus nuomone, paaiškėjus šioms aplinkybėms būtina spręsti ir sandorio panaikinimo klausimą.
Kad vietinės reikšmės kelio dalis buvo privatizuota neteisėtai, pripažino ir pati NŽT. Šios tarnybos vadovai Seimo kontrolierių informavo, jog kreipsis į prokuratūrą, kad būtų panaikinti neteisėti sprendimai.
Gavęs tokį NŽT vadovų patikinimą Seimo kontrolierius, kaip ir numato įstatymai, savo tyrimą nutraukė.
Nurodymo nevykdė
Iš pradžių NŽT savo Seimo kontrolieriui duotų pažadų sąžiningai laikėsi.
Tarnybos direktorius Danielius Kuprys net išsiuntė raštą Kėdainių skyriaus vedėjui ir nurodė iki 2016 metų birželio 20 dienos kreiptis į prokuratūrą dėl neteisėto kelio privatizavimo panaikinimo.
Tačiau vykdyti savo viršininko nurodymo NŽT Kėdainių skyrius, kuriame vis dar dirba neteisėtą sprendimą priėmusi E.Druktenienė, nesiruošė.
Negana to, NŽT Kėdainių skyriaus darbuotojai ėmė ieškoti būdų, kaip pakreipti tyrimą ir gelbėti savo kailį.
Į šį procesą buvo įtraukta ir Surviliškių seniūnijos seniūnė. Prasidėjus Seimo kontrolieriaus tyrimui ji kartu su NŽT darbuotojais pabandė suklaidinti Kėdainių savivaldybės administracijos vadovus, kad keliu naudojasi tik dvi sodybos ir būtina jį priskirti prie vietinės reikšmės vidaus kelių kategorijos.
Mat vietiniai vidaus keliai jau nėra išimtinai valstybės nuosavybė ir juos leidžiama privatizuoti.
Siūlė kreiptis į teismą
Nepaisant šių bandymų, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis dar pernai spalį patvirtino, kad kelio kategorija nebus keičiama.
Be to, administracijos vadovo tvirtinimu, šiuo keliu naudojasi ne tik dviejų, bet ir kitų prie kelio esančių sodybų gyventojai bei žemės sklypų savininkai.
Tačiau NŽT toliau mulkino Seimo kontrolieriaus įstaigą. Savo raštuose ji ėmė aiškinti, kad Kėdainių rajono savivaldybė jau ruošiasi keisti kelio kategoriją, todėl nebėra prasmės kreiptis į prokuratūrą.
NŽT vadovai pasišaipė ir iš dėl kelio kovojančios P.Aušvidienės.
NŽT direktoriaus pavaduotojas Jurijus Kornijenka senolei pareiškė, kad kol Kėdainių rajono savivaldybė nepriims sprendimo dėl kelio priskyrimo prie vietinės reikšmės vidaus kelių, tarnyba nesikreips į prokuratūrą.
O jeigu priskirs prie vidaus kelių – taip pat nesikreips. Ir pasiūlė moteriai pačiai bylinėtis.
„Nejaugi man, senyvai moteriai, dabar reikės minti teismų slenksčius, samdyti advokatus, gadinti sveikatą, kad įrodyčiau tai, kas beveik prieš metus nustatyta.
O ar ne NŽT vadovai čia kalčiausi, kad nekontroliavo, kaip vykdomi jų pavedimai, kad neatliko net tarnybinio patikrinimo, netaikė jokių nuobaudų įstatymus pažeidusiems asmenims?“ – piktinosi P.Aušvidienė.
Direktoriaus iškrapštyti niekaip nepavyksta
Balandžio viduryje prasidėjo žadėta NŽT reforma – maždaug trečdalis centrinės būstinės darbuotojų jau gavo atleidimo lapelius. Šįmet ketinama pertvaryti ir NŽT regioninius skyrius.
Tačiau tarnybos vadovas D.Kuprys laikosi įsikibęs savo kėdės, nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas praėjusią savaitę Seime aiškino ne sykį raginęs jį trauktis kaip netekusį pasitikėjimo.
NŽT veiklą kone kiekvienais metais lydi didesni ar mažesni skandalai. Šįmet tarnyba buvo užsimojusi prokurorų rankomis sustabdyti beveik 200 mln. eurų vertės investicijas, numatytas buvusio sostinės „Žalgirio“ stadiono vietoje.
