Spartesnį renovacijos tempą paskatintų Vyriausybės apsisprendimas nemažinti valstybės subsidijų dydžio.
Išteklių tikrai nestinga
Daugiabučių namų renovacijos programa paspartėjo 2013 metais, kai buvo pakeistos programos taisyklės, o valstybė įsipareigojo subsidijuoti didesnę dalį renovacijos projekto lėšų.
„Renovacijos programos nauda – neabejotina, nes gyventojai patys įsitikino, kad sumažėjusios sąskaitos už šildymą, kokybiška gyvenamoji aplinka ir išaugusi turto vertė atperka renovacijos išlaidas.
Vien praėjusiais metais renovuotų namų privalumus galėjo pajusti daugiau kaip 23 tūkst. šeimų, gyvenančių daugiabučiuose.
Sėkmingi pavyzdžiai skatina ir kitų namų gyventojus, namų administratorius ir bendrijų pirmininkus domėtis renovacijos procesu“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas V.Sinius.
Jo teigimu, nepaisant spartaus pastarųjų metų renovacijos tempo, didžioji dalis senų daugiabučių namų turi žemą energetinio efektyvumo lygį, todėl valstybė turėtų skatinti renovacijos procesą.
„Finansinių išteklių sklandžiai tęsti renovacijos procesui pakanka – esame pasirengę finansuoti projektus. Jei Vyriausybė apsispręs mažinti subsidijų dydį ar keisti sąlygas, per vėlai renovacija susirūpinusiems gyventojams renovacijos kaina gali būti ne tokia patraukli.
Todėl kviečiame savivaldybes, daugiabučių namų bendrijas ir gyventojus nelaukti ir teikti paraiškas jau dabar“, – sakė Šiaulių banko administracijos vadovas.
Triskart mažesnės sąskaitos
Vilniaus miestas pirmauja pagal renovuojamų daugiabučių namų skaičių. Šių metų vasario mėnesio duomenimis, sostinėje 74 namų renovacija galutinai baigta, dar 55 namų statybos rangos darbai tebevyksta.
Didžiąją dalį sostinėje atnaujinamų namų finansavo Šiaulių bankas – bendra finansuotų sutarčių suma siekia 26,6 mln. eurų.
Viešosios įstaigos „Atnaujinkime miestą“, įgyvendinančios namų renovacijos atnaujinimo programą Vilniaus mieste, direktorius Vilmantas Jankūnas pabrėžė, kad renovacijos programa pasiteisina – vis daugiau vilniečių įsitikina, kad atnaujinus namą galima gerokai padidinti energetinį efektyvumą ir sumažinti šildymo išlaidas.
Be to, po renovacijos aplinka tampa gražesnė ir saugesnė – visa tai didina gyventojų turto vertę.
„Apšiltinus sienas ir stogą, senus langus pakeitus naujais, įstiklinus balkonus ir modernizavus šilumos punktą, galima sutaupyti 50 proc. ar daugiau šilumos energijos.
Sostinėje turime nemažai pavyzdžių, kai renovavus namą šildymo sąskaitos sumažėjo daugiau nei 3 kartus“, – teigė V. Jankūnas.
Virusas užkrečia
Pasak „Atnaujinkime miestą“ vadovo, sėkmingi renovacijos pavyzdžiai užkrečia ir kitus. Sostinėje nemažai pavyzdžių, kai greta renovuoto namo gyvenantys vilniečiai patys pradeda rengti renovacijos projektą ir savame name.
V.Jankūno teigimu, Šiaulių banko ir Europos investicijų banko susitarimas dėl papildomų lėšų renovacijos projektams yra gera žinia, kad investicijoms į energetinio efektyvumo didinimą lėšų neturėtų pritrūkti.
Be to, įsipareigojimas skirti 90 mln. eurų renovacijos projektams daug prisidės prie ekonomikos skatinimo. „Tai paspirtis visam šalies ūkiui – papildomi užsakymai rangovams, kuriamos darbo vietos, surenkama daugiau mokesčių į valstybės biudžetą“, – teigė „Atnaujinkime miestą“ vadovas.
Pirmūnai nesigaili
Ignalina siekia būti pirmuoju Lietuvos miestu, kuriame bus atnaujinti visi senos statybos daugiabučiai namai.
Ignalinoje renovacijos procesas prasidėjo anksčiau nei daugelyje Lietuvos miestų, o pagal renovacijos tempą šis miestas akivaizdžiai pirmauja – modernizuoti 76 namai, dar 16 namų renovacija vyksta.
Pasak Ignalinos butų ūkio direktoriaus Antano Gylio, mieste nekilo daug diskusijų, ar verta pradėti renovacijos procesą, – pirmieji pastatai buvo renovuoti greitai ir kokybiškai, o renovacijos pranašumais gyventojai faktiškai neabejojo.
„Vieni pirmųjų pradėjome renovaciją – neturėjome įdirbio ir patirties. Dėl finansavimo kreipėmės į keletą bankų – Šiaulių bankas greitai pateikė mums priimtiną pasiūlymą, ir taip užsimezgė bendradarbiavimas, kuris sėkmingai tęsiasi iki šiol“, – teigė A. Gylys.
90 mln. eurų postūmis
Šių metų pavasarį Šiaulių bankas ir Europos investicinis bankas papildomai skyrė lėšų daugiabučių namų renovacijos projektams finansuoti.
Iš „Jessica II“ fondo skiriama 90 mln. eurų, iš jų Šiaulių banko lėšos sudaro 60 mln. eurų. Tokia suma leidžia atnaujinti daugiau kaip 350 daugiabučių namų, kurių gyventojai gali džiaugtis nauja gyvenimo kokybe ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis.
Šiaulių bankas šiuo metu yra finansavęs jau apie du trečdalius visų Lietuvos renovacijos projektų. Daugiabučių namų administratoriams bankas yra pateikęs 1,45 tūkst. preliminarių pritarimų (363 mln. eurų vertės) dėl projektų finansavimo, pagal kuriuos 1,28 tūkst. kreditavimo sutarčių (300 mln. eurų vertės) jau pasirašyta.
Paskolos renovacijai teikiamos visoje Lietuvoje, o finansuojami atnaujinimo projektai daugiabučiams namams, kurie pastatyti pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų.
Iš viso Šiaulių bankas renovacijos projektams finansuoti yra skyręs 180 mln. eurų.
Išankstinio finansavimo (angl. „prefinancing“) modelis, pagal kurį Šiaulių bankas finansuoja renovacijos projektus, yra pirmasis toks finansavimo modelis Rytų ir Centrinėje Europoje.
Geresnės finansavimo sąlygos
Siekiant paskatinti namų renovacijos procesą, ieškoma būdų, kaip pagerinti finansavimo sąlygas. Pavyzdžiui, renovacijos projektui finansuoti per Šiaulių banką užteks 55 proc. daugiabučio namo savininkų pritarimo, kai anksčiau dėl kredito ėmimo namui naujinti turėjo pritarti ne mažiau kaip 60 proc. visų savininkų.
Be to, bankas planuoja finansuoti ir 50 proc. renovuojamo namo techninės priežiūros išlaidų.
Siekiant gauti finansavimą, daugiabučio atnaujinimo administratorius, kurį paskiria savivaldybė, kreipiasi į banką. Investiciniame plane turi būti numatyta pasiekti ne mažesnę kaip D pastato energetinio naudingumo klasę ir ankstesnes skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 20 proc.
„Esame pirmasis bankas Lietuvoje, pradėjęs teikti lengvatines paskolas namų renovacijai, – banko specialistai yra sukaupę daug žinių ir pasirengę patarti, kaip vykdyti ir finansuoti namo atnaujinimo procesą“, – sakė V.Sinius.
