Būtent alkoholio vartojimo kultūros spragos lemia, kad Lietuva, kurioje yra bene daugiausia svaigalų ribojimo priemonių iš visų Europos šalių, toliau pirmauja pagal jų vartojimą.
Tyrimus atlikę ekspertai perspėjo, kad valdžiai įvedus naujus draudimus didėtų į apskaitą neįtraukto ir užsienyje įsigyto alkoholio suvartojimas, o silpnuosius gėrimus išstumtų stiprieji.
Apskaičiuoti neįmanoma
Neseniai išvadas apie naujų valdžios planuojamų draudimų pasekmes paskelbė viešosios įstaigos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) ekspertai, pristatę mokslinę studiją apie šiuo metu svarstomų naujų alkoholio kontrolės priemonių poveikį.
Vieno jos autorių – ESTEP valdybos pirmininko daktaro Klaudijaus Manioko – teigimu, pagrindinis tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek alkoholio vartojimą gali sumažinti skirtingi siūlomi draudimai.
„Studijoje taikytas modelis parodė, kad jeigu bus įgyvendinti visi planuojami pokyčiai, bendras vartojimas šalyje galėtų sumažėti 3 absoliutaus alkoholio litrais, tenkančiais kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui, arba 19 proc. Tačiau tokiu atveju legalaus alkoholio vartojimas smuktų 4 litrais, o į apskaitą neįtraukto – litru padidėtų. Taip pat svarstomų priemonių įgyvendinimas turėtų neigiamą poveikį alkoholio vartojimo struktūrai – silpnuosius gėrimus išstumtų stiprieji“, – sakė K.Maniokas.
Anot tyrėjo, Lietuvoje alkoholio kontrolės politika pradėta įgyvendinti dar 1995 metais, tačiau iki pat 2008-ųjų taikytos ribotos kontrolės priemonės. Vėliau buvo įvesta daugybė naujų ribojimų, tačiau išgeriamo alkoholio kiekis augo ir toliau.
2014 metais paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje apie alkoholio vartojimą nurodyta, kad vienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas per metus išgeria 15,4 litro grynojo alkoholio. Tuomet PSO rėmėsi 2010 metų duomenimis, į kuriuos įtraukti ir į apskaitą neįtraukti svaigalai. Tačiau K.Maniokas teigė, kad į šiuos skaičius reikėtų žvelgti kritiškai.
„Nustatyti tikslų šalyje suvartojamo alkoholio kiekį sudėtinga. Net legaliai įsigyti gėrimai neatspindi realaus vartojimo, nes dalį jų nusiperka turistai, o būna, kad svaigalai nuperkami, bet nevartojami.
Būtent dėl to PSO, Statistikos departamentas ir net Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia skirtingus duomenis“, – aiškino vienas studijos autorių.
Draudimai niekuo negelbėja
Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pirmauja, tačiau „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad kasdien tai daro tik procentas šalies gyventojų, o, pavyzdžiui, Italijoje – net 25 proc. Dar 34 proc. lietuvių nurodė alkoholį vartojantys vos kartą per mėnesį (ES vidurkis – 11 proc.).
„Kitaip tariant, lietuviai geria ypač retai, tačiau kai jau geria, tai daro itin nesaikingai, dideliais kiekiais. Visa tai rodo, jog alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje išlieka žema, vyrauja stiprieji gėrimai.
Jie sudaro apie 46 proc. šalyje suvartojamo alkoholio, alaus dalis mažesnė – 38 proc.“, – aiškino ESTEP valdybos pirmininkas.
Jis teigė politikų diskusijose pasigendantis pasiūlymų, kurie teigiamai keistų alkoholio vartojimo įpročius.
„Nekalbama apie alkoholio žalos žmonių sveikatai mažinimą. Politikų tikslu tapo siekis sumažinti bendro suvartojamo alkoholio kiekį, o ne jo daromą žalą. Tačiau juk ji priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo vartojimo įpročių, įsigijimo būdo (nelegalūs svaigalai dažnai būna žalingesni) ir kitų veiksnių“, – aiškino mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo 2004 metų akcizai didesnę žalą sveikatai darantiems stipriesiems gėrimams Lietuvoje buvo pakelti gerokai mažiau nei alui ar vynui. Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams jie padidėjo 5,5 karto, alui ir įvairaus stiprumo tarpiniams gėrimams – 4 kartus, etilo alkoholiui – mažiau nei 2 kartus.
Kitoks graikų pavyzdys
„Dar 2007 metais Europos Parlamentas (EP) savo rezoliucijoje nurodė, kad reikia kovoti ne prieš alkoholio vartojimą apskritai, o prieš žalingą ir pavojingą vartojimą. Be to, atsakomybę už tai turi prisiimti asmuo ir šeima, bet ne valstybė“, – sakė K.Maniokas.
Toje pačioje rezoliucijoje EP alkoholio vartojimą pripažino Europos kultūros paveldo dalimi ir gyvenimo būdu.
ESTEP atlikta mokslinė studija atskleidė ir tai, kad Lietuva pirmauja pagal ribojimų skaičių. Iš tyrime analizuotų 10 alkoholio kontrolės priemonių Lietuvoje taikomos net septynios, o daugiau taiko tik Suomija ir Švedija.
„Užsienio šalių patirtis rodo, kad kontrolės priemonių skaičius tiesiogiai nesusijęs su suvartojamo alkoholio kiekiu. Štai Graikijoje nėra taikoma nė viena iš mūsų analizuotų alkoholio kontrolės priemonių, tačiau ten suvartojimas bene mažiausias Europoje“, – aiškino K.Maniokas.
Planas alkoholio akcizus kelti nuolat iki 2020 metų, anot ESTEP analitikų, vartojimą sumažintų 1,7 absoliutaus alkoholio litro, tenkančio vyresniam nei 15 metų gyventojui. Tai reikštų, kad Lietuvoje būtų suvartojama 12 proc. mažiau legalaus ir 9 proc. bendro alkoholio.
Kaimynai tik suklestėtų
Tačiau išaugtų legalaus įvežamo ir nelegalaus alkoholio vartojimas. Skaičiuojama, kad dėl didesnių akcizų beveik 2 kartais padidėtų lietuvių įsigyjamo alkoholio kaimyninėse šalyse kiekis.
„Jau šiandien akcizai Latvijoje ir Lenkijoje yra mažesni nei Lietuvoje, tad ten apsimoka pirkti gėrimus.
Toliau keliant mokesčius kaimynų mažmenininkai gautų dar daugiau naudos“, – įsitikinęs K.Maniokas.
Akcizų didinimas turėtų ir dar vieną neigiamą pasekmę žmonių sveikatai, nes būtų sustiprintas stipriųjų alkoholinių gėrimų dominavimas: prognozuojama, kad jų vartojimas ūgtelėtų 4 proc., alaus kristų 28 proc., o vyno – 8 proc.
Panašiai kaip ir akcizų didinimas, 12 proc. alkoholio suvartojimą sumažintų ir visiškas alkoholio reklamos draudimas bei prekybos laiko ribojimas.
Tačiau griežti pardavimo laiko ribojimai dalį žmonių paskatins alkoholio įsigyti nelegaliose prekybos vietose, todėl mokslininkai teigė, kad šios dvi priemonės bendrą vartojimą sumažintų tiktai 7 proc. (LR)
Kai kuriais atvejais taikinys – ne tas
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
Tačiau reikia atsižvelgti į atliktus tyrimus, kurie įspėja, kad kai kurios priemonės paskatintų nelegalią prekybą. Dabar svaigalų vartojimą daugiausia lemia prasta regioninė politika, tiksliau, tai, kad jos nėra, taip pat bloga ekonominė padėtis ir visuotinis nusivylimas. Lieka tik gerti arba išvažiuoti.
Reikia svarstyti visus pasiūlymus, tačiau nemanau, kad drausti alkoholinius gėrimus lauko kavinėse arba visuose masiniuose renginiuose yra naudinga, nes tai nutaikyta ne į tas vartotojų grupes. Galbūt dėl to galima suteikti daugiau teisių spręsti savivaldybėms.
O kalbant apie visišką reklamos draudimą reikėtų atsižvelgti į gamintojų teikiamą paramą, pavyzdžiui, sportui. Galbūt galima palikti bent jau prekės ženklų reklamą.“
Šalinti alkoholizmo pasekmes irgi kainuoja
Virginijus Sinkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
Kalbant apie alkoholio vartojimo kultūrą, nors nesu šios srities ekspertas, manau, kad dabartiniai įpročiai gerti rečiau, užtat dideliais kiekiais, yra rusifikacijos pasekmė. Su tuo pačiu yra susidūrę ir suomiai – jei jau vartodavo, tai iki nukritimo. Todėl ten teko įvesti net prohibiciją, kuri vėliau buvo atšaukta.
Didelė bėda, kad Lietuvoje dažnai vartojama degtinė. Gal valstybėse, turinčiose vyno vartojimo kultūrą, lengviau, bet pas mus to nėra – arba degtinė, arba alus.
Manau, kad kai kurios priemonės tikrai galėtų padėti, kad ir alkoholio prekybos laiko pavėlinimas bent jau rytais. Juk kai kurie mūsų piliečiai vartoja svaigalus net prieš darbo dieną. Taip yra dėl to, kad jie patys neprisipažįsta turintys problemų dėl alkoholio. Antai Graikijoje ar Italijoje jis vartojamas dažniau, tačiau ten kone ketvirtadalis žmonių susirūpinę, kad geria per daug.
Vis dėlto esu tikras, kad svarstant įstatymų pataisas Seime kils daug diskusijų. Manau, kad reikia tartis, kokios priemonės yra tikslingiausios, kokias gyventojų grupes, pasitelkus šias priemones, galima pasiekti.“
