- Ar turite kassavaitinį namų tvarkymo ritualą?
- Namus tenka tvarkyti kone kasdien. Štai ir dabar ūžia siurblys. Niekada nemokėjau sėdėti rankų sudėjus. Esu kaimo vaikas, gyvenant su tėvais niekada nepraleisdavome dienos be darbo. Nebent sekmadienį, kai grįžę iš bažnyčios papietaudavome ir šiek tiek laiko skirdavome sau. Darbas yra mūsų šeimos poilsis. Kiti žmonės važiuoja į sodybą kaime atsipūsti, pagulėti, o mes – niekada. Ten visada yra ką veikti, darom ir darom – sodyboje ne atostogaujame, o juodai dirbame.
- Galbūt pavasarį įsitraukėte ir į visuotinę gamtos tvarkymo akciją?
- Aš mielai įsitraukčiau, tik neturiu laiko. Jeigu darom, tai darom savo kaime. Tinkamai prižiūrėti savo aplinką – nemenka užduotis, reikalaujanti energijos ir laiko.
- Kas jūsų namuose išneša šiukšles?
- Šiukšles išnešu aš pati arba namų tvarkytoja. Be abejo, būna, kad išneša ir vyras, jeigu tik jam apie tai primena žmona. O priminti visada reikia.
- Ar namuose rūšiuojate atliekas?
- Mūsų šiukšlių dėžė didžiulė. Rūšiuojame: atskiriame stiklą, plastiką, buitines atliekas. Maisto atliekų laukia kaime gyvenantis šuo, jis labai mėgsta, kai atvažiuojame ne tuščiomis.
- O kur kaupiate tuščias gėrimų pakuotes?
- Virtuvėje yra toks slaptas tarpelis prie lango, į kurį telpa tušti buteliai ir jų iš išorės nesimato. Gerai, kad taros nereikia niekur kaupti ir sandėliuoti, nes dabar, kai auga dvyniai, namuose tikrai daug daiktų: vežimėlių, kėdučių, žaislų. Stengiamės neapsikrauti, nes man nepatinka, kai viskas išdėliota tarsi atviroje parodoje.
Tara susikaupia pakankamai greitai. Butelius grąžiname dažnai. Daugiausia tai – pakuotės nuo vandens, nes jo suvartojame daugiausia. Limonadų negeriame. Todėl dėl tuščios taros namuose nėra jokio kvapo, o štai taromatuose, be abejo, susiduriu su kvapais.
- Ar sutinkate, kad tuščia į taromatą atnešta pakuotė atspindi asmens požiūrį į aplinką ir save, visai kaip išblizginti batai ar švarūs marškiniai?
- Sutinku! Esu sutikusi ne vieną žmogų, kuris save pateikė kaip švarutį, gražutį tvarkinguolį, o iš tikrųjų buvo tikras nevala. Pavyzdžiui, nemąstydamas šiukšlino lauke, savo darbo stalą apkraudavo nešvariais puodeliais ir lėkštutėmis, o ant bendro stalo palikdavo priplėkusį puodą. Pikčiausia, kad tokie tipai namuose palaiko švarą, bet vos peržengia slenkstį... Man iškart kyla klausimas: „Žmogau, kodėl verti kitus kuopti tavo šiukšles?“.
Net jeigu į namus ateina tvarkytoja, tai nereiškia, kad galima gyventi bet kaip, pernelyg atsipalaiduoti ir vaikščioti ant kilimų su purvinais batais. Man pačiai būtų gėda prieš tvarkytoją, jeigu namai būtų labai apkuisti ir sujaukti. Be abejo, nesu ir perlenkianti lazdą pedantė.
- O kaip apskritai atrodo, ar Lietuvoje gyvena švarūs žmonės?
- Sveiko požiūrio į aplinką, tvarkos ir kultūros mums dar trūksta. Žmonės nori gyventi gerai, bet patys tingi veltui pakrutinti pirštą ar pakelti numestą šiukšlę. Jie nori, kad visi jiems tik duotų. Žinoma, atlyginimas yra svarbus dalykas, nes vien idealais sotus nebūsi – pati dirbau mokytoja ir užmokestis manęs netenkino, nemotyvavo. Tada sukau galvą, kaip uždirbti – važiavau, koncertavau, stengiausi nesiskųsdama ir nelaukdama pagalbos.
Dažnai žmonės ima skųstis, mėgsta apkalbėti ir kritikuoti, o patys nieko nedaro, kad padėtis pasikeistų.
Esi nepatenkintas, kad žmonės nemandagūs ir nesišypso? Bet kodėl pats niekada nenusišypsai šiaip, be priežasties?!
Arba kitas atvejis: darbovietė, bendra virtuvėlė su bendro naudojimo puodeliais. Žmogus ateina prie kriauklės išgėręs kavos. Pakiša puodelį po tekančiu vandeniu, praskalauja nenorėdamas šlapinti rankų, pakrato ir padeda ant spintelės. Argi tai švara? Taip pat jis elgiasi šeimoje, savo pavyzdį rodo vaikams. O juk tvarka ir švara prasideda nuo mažų dalykų, nuo kasdienių įpročių.
- Kalbant apie įpročius, ar Jūsų šeima įprato naudotis taromatais?
- Užstato surinkimo sistemą vertinu labai gerai ir visapusiškai palaikau. Ne vien dėl to, kad aplink tapo švariau ir pakelėse nesimėto pakuotės. Mažiau uždirbantiems žmonėms užstato pinigai – šiokia tokia paspirtis.
Pastebėjau, kad gyventojus tai motyvuoja. Žinome, kiekvienas privalome rūpintis savo aplinka – kaip rūpinsimės, taip ir turėsime. Norime, kad nesmirdėtų, namuose ir taromatų patalpose nebūtų blogo kvapo – išpilame gėrimų likučius, butelius priduodame tuščius. Man ši sistema labai patogi.
