Komunalines atliekas deginsiančią kogeneracinę elektrinę Vilniuje stato „Lietuvos energija“. Ši įmonių grupė su „Fortum Heat Lietuva“ taip pat stato ir panašią jėgainę netoli Kauno, tik joje ketinama deginti dar ir nepavojingas pramonines atliekas bei trąšoms netinkamą nuotekų dumblą.
Jėgainių priešininkai teigia, kad 2030-aisiais šalyje kasmet susidarys apie 400 tūkst. tonų atliekų, o iš viso esami ir būsimi pajėgumai leis sudeginti apie 560 tūkst. tonų, todėl trijų jėgainių – per daug.
Tačiau, ekspertų skaičiavimų duomenimis, Lietuvoje papildomai susidaro ir ateityje susidarys dar apie 200 tūkst. tonų nepavojingų pramoninių atliekų, todėl deginimo pajėgumų gali net pristigti.
Numatyti gana sudėtinga
Nuomonei, kad reikia visų trijų atliekas deginančių jėgainių, pritaria ir Aplinkos ministerija. Tiesa, ji įspėjo, kad tiksliai numatyti pramoninių atliekų kiekį ateityje yra gana sudėtinga ir tai yra jėgainių statytojų verslo rizika, už kurią atsakingi tik jie patys.
Tą patį tvirtina ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros dėstytojas profesorius Gintaras Denafas: „Mes žinome tik praeities statistiką, jei ji buvo teisingai pateikiama.
Prognozuoti tai, kas bus ateityje, yra sunku, nes reikia žinoti kiekvienos konkrečios pramonės įmonės veiklos planus. Juk negali užtikrinti, kad dabar veikianti viena ar kita gamykla čia pat darbuosis ir po dešimties ar dvidešimties metų.“
Tačiau jis teigė įsitikinęs, kad atliekų deginimo įrenginiams darbo tikrai pakaks dar ir gerokai po 2030 metų.
Yra daug alternatyvų
Pasak profesoriaus, kur kas aiškiau galima prognozuoti būsimus komunalinių atliekų srautus. Bet ir be jų yra kitokių atliekų, kurios galėtų būti deginamos ir paverčiamos šilumine energija.
Pavyzdžiui, galima naudoti vandenvalos įrenginiuose susidarantį dumblą, kurio jau dabar sukaupta per 110 tūkst. tonų, o per metus papildomai susikaupia dar 30–40 tūkst. tonų. „Dumblą optimalu pūdyti ir išgauti biodujas. Jomis galima išdžiovinti likusią dumblo masę, o ji tikrai bus tinkama deginti žaliava“, – aiškino G.Denafas.
Dar vienas atliekų šaltinis iš tiesų glūdi pačiuose sąvartynuose. KTU atliko tyrimą Alytaus sąvartyne ir nustatė, kad apie ketvirtadalį ten palaidotų atliekų yra tinkamos deginti. Sąvartynus uždarius jas po penkerių metų galima iškasti ir panaudoti jėgainėse.
Anot jo, deginti Lietuvoje tikrai yra ką, todėl numatomiems įrenginiams darbo pakaks. „Kvaila užkirtinėti kelią tokių jėgainių statybai. Kur kas labiau verta dėti pastangas, kad jose būtų patikima ir aiški kontrolė, kad jėgainės laikytųsi techninio režimo ir dūmų valymo normų“, – vardijo G.Denafas.
Skaičiai – pribloškiantys
Žinomas aplinkosaugininkas, bendrovės „Atliekų tvarkymo konsultantai“ vadovas Alfonsas Brazas kritiškai įvertino kalbas, kad kuri nors numatyta statyti kogeneracinė elektrinė gali būti perteklinė ir nereikalinga.
„Šiuose ginčuose akivaizdūs lobistiniai su biokuro katilinėmis susijusio verslo interesai“, – sakė A.Brazas.
Jo manymu, pavyzdžiui, Kauno kogeneracinė jėgainė, atsižvelgus į esamą ir būsimą atliekų kiekį, tikrai turėtų ką veikti iki pat 2030 metų ir vėliau.
„Skaičiuokime: per metus susikaupia apie 1,25 mln. tonų komunalinių atliekų. Dabar iš jų kaip antrinių žaliavų surenkama apie 300 tūkst. tonų.
Tikėtina, kad iki 2030 metų bus surenkama apie 400 tūkst. tonų per metus ar net 450 tūkst. tonų.
Po antrinio šių konteineriuose surinktų žaliavų rūšiavimo maždaug trečdalis jų yra netinkamos perdirbti kaitrios atliekos, taigi puikus ir labai kaitrus kietasis atgautasis kuras.
Jo per metus dabar susidaro per 100 tūkst. tonų. Ateityje susidarys net 125–150 tūkst. tonų. Kaitrioji frakcija, susidariusi, pavyzdžiui, iš statybos atliekų, taip pat gali būti tik sukūrenta. Tokių kaitrių atliekų per metus susidaro bent 25–50 tūkst. tonų“, – dėstė A.Brazas.
Jo skaičiavimu, iš šių atliekų srautų iš viso dabar gaunama 125 tūkst. tonų labai kaitraus kietojo kuro, tinkamo net cemento fabrikams. Ateityje jo turėtų būti mažiausiai 150 tūkst. tonų per metus.
Viską sudėjus akivaizdu, kad ateityje, kai Lietuvoje veiks bent trys atliekas deginančios jėgainės, joms kuro tikrai nepristigs. O baudos, numatytos už atliekų šalinimą sąvartynuose, Lietuvai tuomet jau nebegrės.
