Ši istorija – toli gražu ne išskirtinė. Prieš kurį laiką su tokiais pat rūpesčiais susidūrė analogiškas projektas Prancūzijoje. Tad kyla klausimas, kodėl valstybinės iniciatyvos aukštųjų technologijų srityje retai būna sėkmingos?
Aš ieškau. Bet ko?
2006 m. balandį Prancūzijos prezidentas Jacques Chiracas papasakojo apie didžiulės apimties sumanymą kovojant su aukštųjų technologijų srityje įsigalėjusiomis JAV.
Tąsyk J.Chiracas paskelbė, jog eilei inovatyvių projektų valstybė ir stambios pramonės įmonės skirs 2 mlrd. eurų. Tarp ketinimų būta ir sukurti prancūzų-vokiečių paieškos sistemą, turėjusią tapti konkurente “Google” ir “Yahoo”.
Ši paieškos sistema buvo pavadinta “Quaero”, kas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia “aš ieškau”. Jos skiriamuoju bruožu turėjo tapti paieškos galimybė pagal garsą, paveisklėlius ir vaizdą, o ieškiklis turinį surastų nepaisant to, ar jį lydi tekstas.
Sistemai “Quaero” buvo numatyta skirti 450 mln. eurų.
J.Chiracas kalbėjo ir apie kitas iniciatyvas, tokias kaip televizija mobiliesiems telefonams, procesas, leidžiantis grūdus paversti cheminiais preparatais, naujas lengvųjų geležinkelių tinklas bei prancūziškas elektra ir dyzeliu varomas automobilis.
Vokiečiai pabėgo
Visi jie iš dalies turėjo būti finansuojami valstybinės Pramonės inovacijų agentūros, įsteigtos pagal prezidento įsakymą. Vystant novatoriškus sprendimus turėjo įsitraukti ir vokiečių kompanijos bei mokslininkai. J.Chiraco žodžiais tariant, pagrindinis šio sujudimo tikslas – “neleisti Prancūzijai virsti muziejų šalimi”.
“Šios stambios programos turėtų atliepti ateities technologinius iššūkius”, – paaiškino prezidentas. Ir pridūrė, jog Kinija perspektyviems projektams išleidžia penkiskart daugiau nei Prancūzija.
Tačiau reikalai ėmė kliūti nuo pat pradžių. Vos po metų paieškos sistemos kūrimo projektas sustojo lyg įkastas, po partneriai vokiečiai jo atsisakė. Prancūzai, nors į “Quaero” nespjovė, tačiau ambicijas gerokai sumažino: jei anksčiau naujasis kūrinys turėjo tapri konkurentu “Google”, tai dabar – tik pasiūlyti alternatyvų, kurių tuo metu amerikiečių paieškos milžinas neturėjo.
Įdomu tai, kad oficialia Vokietijos pasitraukimo iš projekto priežastimi tapo šalių nesutarimas dėl esminio klausimo: ar naujasis projektas turi užimti pirmaujančias pozicijas rinkoje kaip įprasta tekstinės paieškos sistema, ar tapti inovatyviu, tačiau nišiniu produktu.
Tačiau laikraščio “The New York Times” teigimu, nesutarimas kilo dėl kitų priežasčių. Esą kanclerė Angela Merkel nepageidavo, kad Vokietija būtų siejama su projektu, kuris jau buvo vadinamas “antigoogle”, nes ji pati manė, jog “Google” technologijos kur kas perspektyvesnės.
Tad kol Prancūzija kovojo su JAV viešpatavimu, vokiečiai labiau vertino bendradarbiavimą su jomis.
Minotauro labirintas
Beje, Vokietija ėmėsi vystyti savą projektą “Theseus” (Tesėjas – Antikos herojaus, radusio išėjimą iš Minotauro labirinto, vardas), kurio paieška rėmėsi semantine užklausos analize. Kitaip pasakius, sistema turėjo atskirti, kas domina užklausėją, kai jis įveda žodį “golf” – ar žaidimas, ar automobilis.
Skirtingai nuo „Quaero”, “Theseus” nebuvo numatyta sukurti atskirą tinklapį. Šios paieškos sistemos kūrėjai ketino jį siūlyti kaip paslaugą kitoms kompanijoms. Projektas iš BMW gavo 100 mln. eurų ir dar tiek pat iš kitų pramonininkų Europoje.
“Theseus” gyvuoja ir šiandien, tačiau naujienų apie jį striuka, nors vokiečių valdžia 2015 m. sistemai palaikyti skyrė 120 mln. eurų. O štai „Quaero” nepasisekė: taip ir nedavęs jokių vaisių projektas 2013 m. buvo uždarytas. Per penkerius metus nebuvo netgi sukurtas tinklapis, kuriame būtų įmanoma patikrinti, kaip sistema veikia.
Įklimpo laike
Minėti projektai – ne pirmieji europiečių mėginimai įgauti informacinį suverenitetą.
2012 m. nustojo gyvavusi „Minitel”, prancūziškas interneto analogas, pradėjęs veikti devintojo dešimtmečio pradžioje.
Kol norėdami nusipirkti bilietą amerikiečiai stumdėsi eilėse ar tam, kad įvykdytų paprasčiausias finansines operacijas, ėjo į banką, prancūzai tą galėjo padaryti padedami modemo ir terminalo.
1997 m. J.Chiracas gyrėsi: „Šiandien Obervilio kepėjas žino, kaip per „Minitel“ pasitikrinti savo banko sąskaitą. Ar galime tą patį pasakyti apie kepėją Niujorke?“
Šiais laikais tai, ką buvo galima atlikti „Minitel“, ir dar daugiau galima padaryti globaliame tinkle. Tačiau pirmaisiais gyvavimo metais prancūzų projektas vystėsi septynmyliais žingsniais: konkurentų neturėjo, jo paslaugos nekainavo, o ir paties „Minitel“ turinys buvo gana įvairus.
Tačiau pasaulio užkariauti šiam tinklui nepavyko. Spausdintos žiniasklaidos priemonės ėmė guostis, kad „Minitel“ iš jų atima pelną, gautą iš nedidelių skelbimų. Į reikalus įsikišo prancūzų valdžia, uždraudusi tinklo valdytojai telekomunikacijų bendrovei „France Telecom” savarankiškai teikti tokias paslaugas: leista publikuoti tik tai, ką siūlė laikraščiai.
Galiausiai “Minitel” tapo konkrečiai kompanijai ir šalies valdžiai pavaldžiu projektu. „France Telecom” mėgino terminalus parduoti, bet nesėkmingai. Be to, senamadiška telekomunikacijų įmonė nespėjo su progresu ir neleido kitiems diegti inovacijų. Tad dešimtojo dešimtmečio viduryje „Minitel“ buvo tas pats, kas ir devintojo dešimtmečio pradžioje. Tai ir lėmė jos žlugimą.
Kam reikia “antigooglo“
Nuo to meto, kai amerikiečių projektai ir produktai, gimę Silicio slėnyje, ėmė žygiuoti per pasaulį, prancūzų valdžia nuolat stengiasi jiems sukurti savą alternatyvą, subsidijuojamą valstybės ir stambaus kapitalo. Tačiau daugelis prancūzų idėjų nepasiteisino.
Per penkerius metus į „Quaero“ projektą investuota 198 mln. eurų. Pusę šios sumos valdžia atseikėjo iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Kai verslas ketina išleisti pinigus, jis tikisi grąžos, o galiausiai ir pelno. Valstybė tokiais atvejais ne tik pirmiausia negalvoja apie tai, kaip susigrąžinti pinigus, bet ir iš rinkos atima darbo jėgą. Talentingi darbuotojai penkerius metus buvo pajungti „Quaero” kūrimui. Tačiau idėjai nepasiteisinus, tai stipriai kirto per visos šlies aukštųjų technologijų sektoriaus įvaizdį.
Rusai su savo „Sputnik“ sumanymu šioje vietoje nėra išskirtiniai. Jie išleido apie 35 mln. JAV dolerių, baigė kurti produktą ir kelerius metus palaikė jo gyvybę. Tačiau, kaip ir „Quaero” atveju, jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad „antigooglo“ kūrimo idėja pasmerkta žlugti.
Parengta pagal užsienio spaudą
