Į gamtą – su iškylos krepšiu, iš gamtos – su šiukšlių maišeliu. Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad lietuvių įpročiai ir požiūris į aplinką keičiasi. Vis daugiau poilsiautojų po savaitgalio, praleisto prie upės ar ežero, savo atliekas išsiveža namo.
„Iškylautojai supranta, kad sulaukti, kol gamtoje suirs stiklinis butelis ar plastiko pakuotė, žmogaus gyvenimo neužtenka“, – juokauja Gedas Kukanauskas, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovas.
Parko darbuotojai aktyviai ruošiasi vasaros sezonui ir pažymi, kad švari aplinka ir kokybiškas poilsis gamtoje labiausiai priklauso nuo kiekvieno poilsiautojo elgesio: jeigu norime, kad miškai būtų švarūs kaip Skandinavijos šalyse, elkimės kaip skandinavai.
Keisti įpročius padeda technologijos
Vaikščiodami po „Ikea“ parduotuvę Vilniuje dalis pirkėjų vis dar nustemba, išvydę virtuvės spintelių pavyzdžius su gausybe dėžučių – skirtingų rūšių atliekoms. Akivaizdu, kad Švedijos baldų dizainerių sprendimai sutampa su vartotojų poreikiais ir gyventojams padeda rūšiuoti.
Žmonės įsisąmonina, kad rūšiuotas atliekas galima lengviau perdirbti, daliai jų suteikiamas antras gyvenimas, tausojama energija ir mažiau teršiama gamta.
Pažangios šalys atliekų rūšiavimo ir perdirbimo srityje kasmet pritaiko vis daugiau technologinių sprendimų. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas sako, kad šia kryptimi juda ir Lietuva.
Vienas geriausių pavyzdžių – jau ilgiau negu metus veikianti užstato administravimo sistema, kuri užtikrina, kad Lietuvoje sklandžiai veiktų taromatų tinklas ir modernus pakuočių skaičiavimo centras.
Gyventojai moko vieni kitus – rūšiuojančiųjų skaičius auga
D. Krinicko teigimu, gyventojų apklausos ir visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad ir Aplinkos ministerijos, ir verslo atstovų sprendimai daro poveikį gyventojų elgesiui. Kuo daugiau informacijos apie naujoves ir atliekų rūšiavimo naudą gauna visuomenė, tuo daugiau ir stipresnių motyvų saugoti savo aplinką atsiranda.
„Užstato sistemos poveikis rūšiavimo įpročiams tik teigiamas: daugėja rūšiuojančių, daugiau gėrimų pakuočių atliekų išrūšiuojama atliekų susidarymo vietoje, daugiau geros kokybės antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) nukreipiama atliekų perdirbėjams“, – vardija Dalius Krinickas.
Apklausas atliekantys tyrėjai pastebi, kad visuomenės švietimo projektai ir informacinės kampanijos daro tiesioginę įtaką gyventojų nuostatoms. Žmonės tarpusavyje ima dažniau kalbėtis apie kasdienį atliekų rūšiavimą, atkreipia dėmesį į draugų ir artimųjų elgesį, ima dalytis informacija ir patirtimi.
„Apklausos rodo, kad vyresnioji gyventojų karta ir jaunesnioji skirtingai vertina atliekų rūšiavimą, tačiau aktyviai sąveikauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, vyresnė karta pamoko jaunesniuosius, kad reikia saugoti aplinką ateities kartoms, tausoti išteklius, rūšiuoti atliekas. Jaunesnė karta pasirūpina vyresniųjų galimybėmis rūšiuoti atliekas, primena apie išteklių tausojimą ir net finansinę atliekų rūšiavimo naudą“, – pastebi D. Krinickas. Aplinkos ministerijos tyrimai rodo, kad atliekas rūšiuojančiųjų gyventojų skaičius nuolat didėja.
Šimtai milijonų surinktų pakuočių
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas sutinka, kad viešas kalbėjimas ir diskusijos aplinkosaugos temomis kryptingai keičia visuomenės mąstymą ir elgesį.
Anot G. Varno, savo aplinkoje matydami permainų ženklus, gyventojai lengviau įsisąmonina, kokį poveikį gamtai daro paprasti kasdieniai sprendimai. USAD vadovas atkreipia dėmesį į išplėtotą, ryškiai matomų taros surinkimo vietų tinklą: „Pirkėjai greitai pastebėjo prie parduotuvių įrengtas patalpas su taromatais.
Eidami apsipirkti jie mato nuolat veikiančią įrangą, kuri greitai suskaičiuoja ir surūšiuoja atneštas pakuotes. Apklausos rodo, kad dauguma vartotojų perprato pakuočių surinkimo sistemos principus ir patogiai naudojasi taromatais. Pirmųjų veiklos metų rezultatai pranoko lūkesčius“.
Lietuvoje grąžintų pakuočių skaičius jau viršija pusę milijardo. Iš viso šalyje veikia apie 1000 taromatų ir 1800 vietų, kur pakuotės surenkamos rankomis. Visos pakuotės iš taros surinkimo vietų sunkvežimiais keliauja į modernų skaičiavimo centrą, kur yra suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti.
„Rezultatai rodo, kad mūsų požiūris teisingas. Atliekų tvarkymas – kompleksinis sprendimas, kur sėkmę lemia visų pusių įsitraukimas ir bendros pastangos dalintis informacija, keisti įpročius, rūpintis savo artimiausia aplinka. Gera žinoti, kad užstato grąžinimo sistema aktyviausiai naudojasi studentai ir moksleiviai – auganti karta. Vadinasi, mūsų siunčiama žinia juos pasiekia – visuomenė lavėja“, – pažymi G. Varnas.
Siūlo atrasti papildomos vietos maiše
Pokyčius mato ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vadovas G. Kukanauskas. Jis juokauja, kad anksčiau pagal plastikinius buteliukus ar skardines būdavo galima spręsti, kur galima rasti miško gėrybių – grybautojai ir uogautojai šiukšles paprasčiausiai palikdavo po savęs. Dabar tai pasikeitė.
„Visuomet tvarkome bei prižiūrime paežeres ir pamiškes, todėl matome pokyčius. Užstato administravimo sistema tikrai pasiteisino. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį išvežėme visą priekabą plastikinių, o šiandien tokia situacija neįsivaizduojama. Gyventojai susirenka pakuotes ir išgabena į taros surinkimo vietas“, – sako G. Kukanauskas.
Aplinkosaugos specialistas priduria, kad poilsiautojai taros maišuose galėtų rasti vietos užstato sistemos ženklu nepažymėtoms pakuotėms. G. Kukanauskas pastebi, kad pasienio zonos miškuose mėtosi vis daugiau Latvijoje pagamintų gėrimų pakuočių, kurios nedalyvauja Lietuvos užstato grąžinimo sistemoje.
„Nejaugi sunku latviškų gėrimų butelius ar skardines surinkti kartu su lietuviškų? Grąžinant tarą, latvišką galima tiesiog išmesti į stiklo rūšiavimo konteinerį. Juk tie keli buteliai sveria nedaug ir užima mažai vietos“, – samprotauja Labanoro regioninio parko direkcijos vadovas.
Išvažiavai į gamtą – susirink ir šiukšles
G. Kukanauskas pasakoja, jog parko direkcija stengiasi mažinti šiukšliadėžių skaičių gamtoje – jos greitai persipildo, o jų turinį paukščiai ir gyvūnai ištąso po mišką. Tad stovyklautojai dažnai teiraujasi, kur mesti šiukšles būnant gamtoje.
„Atsakymas labai paprastas – pasiimti su savimi. Jeigu į stovyklavietę atsivežei kilogramą dešrelių, parsivežk plastikinį maišelį su savimi ir išmesk į rūšiavimo konteinerį. Juk jis sveria gerokai mažiau nei dešrelės“, – sako jis.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius atkreipia dėmesį, kad ežeringų kraštų – Molėtų, Utenos, Ignalinos – savivaldybės, visuomet stengiasi sumažinti žmogaus poveikį aplinkai, tad populiariose gamtos vietose nusprendė pastatyti rūšiavimo konteinerius. Pavyzdžiui, tokie konteineriai pastatyti prie Labanoro apžvalgos bokšto. Eksperto nuomone, vertinti rezultatus kol kas anksti.
„Tvarkyti savo aplinką kainuoja, tačiau ne visi tai supranta. Savivaldybės kasmet ne vieną tūkstantį eurų išleidžia vien nesurūšiuotų atliekų išvežimui, nors tas šiukšles palieka ne jų rajono gyventojai. Kiekvienas turėtume rūšiuoti ir taip prisidėti prie to, kad mūsų gamta būtų švaresnė“, – sako G. Kukanauskas.
