Pastabos ir pagrindinės rekomendacijos – jau girdėtos. Lietuvai būtina kovoti su skurdu ir nelygybe, tvarkyti švietimo sistemą, rūpintis efektyvesniu mokesčių surinkimu, efektyviomis investicijomis.
„Šiais metais mūsų vertinimo dėmesio centre – nelygybės mažinimas. Krizė praėjo, ir šis puslapis jau užverstas, dabar turime imtis socialinių problemų", - teigė Europos Komisijos narė Marianne Thyssen.
Rūpintis žmonėmis
„Komisija rekomenduoja daugiau investuoti į žmones“, - kalbėjo Ekonomikos valdysenos pareigūnas Marius Vaščega.
Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Ekonominės tendencijos apskritai yra teigiamos, todėl turėtume pasinaudoti šia galimybe padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą, atsparumą ir novatoriškumą.“
Europos Komisija pastebi, kad aktuali problema Lietuvoje – didelė patiriančių skurdo ar socialinės atskirties riziką dalis ir didėjanti pajamų nelygybė. „Tai kenkia ekonominiam augimui, makroekonominiam stabilumui ir įtraukios visuomenės raidai“, - teigiama Europos Komisijos pranešime.
Pasirodo, Lietuvoje mokesčių ir socialinių išmokų sistema yra viena mažiausiai veiksmingai mažinančių pajamų nelygybę ES.
„Įvertinant aukštą skurdo bei socialinės atskirties lygmenį Lietuvoje, taip pat didėjančią pajamų nelygybę, neatidėliotinas uždavinys – pagerinti socialinės apsaugos sistemos adekvatumą“, - sakė M.Vaščega.
Pasinaudoti mokesčiais
Nors dėl minimalaus darbo užmokesčio ir jo neapmokestinamosios dalies didinimo mokesčių našta mažiausiai uždirbantiems buvo reikšmingai sumažinta ir šiuo metu priartėjo prie ES vidurkio, mokestiniai praradimai buvo kompensuojami tik ribotai.
Lietuvos BVP dalis, surinkta iš mokesčių, išlieka viena mažiausių ES ir tai riboja mūsų galimybes, įveikti socialinius iššūkius.
Europos Komisija pažymi, kad mažas mokestines pajamas lemia palyginti didelė šešėlinė ekonomikos dalis, o sumažintus mokesčius reikėtų kompensuoti taikant didesnius mokesčius kitose srityse, tokiose kaip aplinkosauga bei kapitalo mokesčiai.
Lietuva turėtų svarstyti apie papildomą apmokestinimą tose srityse, kuriose tai mažiausiai kenktų ekonomikai.
Švietimo sistemai – blogai
„Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui svarbu spręsti įgūdžių trūkumą, o tam reikalinga efektyviai naudoti aktyvias darbo rinkos politikos priemones ir gerinti suaugusiųjų švietimą“, - sakė M.Vaščega.
Europos Komisija vis dar teigia, kad Lietuvos švietimo sistema yra problemiška ir šioje srityje būtini pokyčiai.
„Svarbu rūpintis, kad švietimo sistema būtų pajėgi suteikti tinkamus gebėjimus. Tačiau mokinių su nepakankamais pagrindiniais gebėjimais dalis išlieka didelė“, - teigiama pranešime.
Nors Lietuvoje didelė dalis gyventojų įgyja aukštąjį išsilavinimą, aukštajam mokslui kliudo prasti kokybės standartai ir finansinės paskatos, skatinančios ne aukštus veiklos rezultatus, o neefektyvų veiklos mastą.
Našumo didinimas
2000-2015 metais Lietuvos darbo našumo augias buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, bet šie laikai praeityje – dabar našumo augimas gerokai sulėtėjęs.
„Komisija rekomenduoja skatinti lėtėjantį Lietuvos darbo našumo augimą gerinant viešųjų investicijų efektyvumą ir labiau jas siejant su strateginiais Lietuvos tikslais“, - sakė M.Vaščega.
Nors bendras viešųjų investicijų kiekis Lietuvoje šiek tiek viršijo ES vidurkį, šias investicijas būtų galima panaudoti efektyviau jas taikliau planuojant.
Patenkino prašymą
Europos Komisija tenkina Lietuvos prašymą pasinaudoti Stabilumo ir augimo pakto lankstumo nuostata, nes planuojamos esminės struktūrinės reformos pensijų sistemos ir darbo santykių srityse.
Šiuo metu Lietuva vertinama kaip galinti dar papildomai nukrypti 0,4 proc. nuo užsibrėžto vidutinio laikotarpio biudžetinio tikslo, kuris skelbia, kad struktūrinis biudžeto defizitas negali viršyti vieno procento BVP.
Tai reiškia, kad bendras struktūrinis deficitas Lietuvoje galės būti iki 1,5 proc.
Tvirtins Taryba
Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas valstybėms narėms svarstys ir tvirtins Europos Sąjungos Taryba bei Europos Vadovų Taryba. Tuomet valstybės narės turės rekomendacijas įgyvendinti ir įtraukti jas į nacionalinės politikos ir biudžeto planus.
Lietuvos Seimui rekomendacijos bus pristatytos birželio pradžioje, o ES Taryba jas patvirtins birželio pabaigoje.
Praėjusiais metais Europos Komisija Lietuvai pateikė 12 rekomendacijų. Iš jų nė viena nebuvo visiškai įgyvendinta. Ryški pažanga buvo padaryta vienoje srityje – darbo apmokestinimo srityje.
8 srityse buvo padaryta šiokia tokia pažanga, trijose – minimali.
