Daugybė iečių sulaužyta Trišalėje taryboje, kol net iš Prezidentūros atsklido raginimas nesislėpti politikams už šios institucijos pečių, nes žmonės rinkimuose balsavo ne už ją.
Aritmetiniai ginčai dėl atostogų (ar 20 darbo, ar 28 kalendorinės dienos), kitos smulkmenos užgožė daug svarbesnius dalykus.
Juk naujasis Darbo kodeksas savaime nepašalins vienos didžiausių kliūčių, trukdančių Lietuvai konkuruoti dėl investicijų net su kaimynais. Tai – per didelis darbo jėgos apmokestinimas ir apskritai ne pati palankiausia mokesčių sistema.
Pavyzdžiui, 2015 m. su darbo užmokesčiu nesusijusios darbdavių sąnaudos (socialinės įmokos ir pan.) visoje ES siekė 24 proc. viso užmokesčio. Lietuva buvo tarp lyderių (27,8 proc.), gerokai atitrūkusi nuo, tarkime, Danijos (13,9 proc.), Airijos (13,7 proc.) ar Maltos (6,6 proc.).
Latvijos darbdavių konfederacija suskaičiavo, kad 650 eurų į rankas gaunantis darbuotojas savo darbdaviui Estijoje papildomai atsieina (įskaičius gyventojų pajamų mokestį – GPM – ir kitas įmokas) 412,35 euro, Lietuvoje – 461,55 euro, Latvijoje – 484,75 euro.
Bet latviai ketina sekti estų pėdomis ir gerokai pakoreguoti mokesčius. Pirmiausia GPM, kuris šiuo metu ten siekia 23 proc. Toks tarifas ateityje turėtų išlikti tiktai uždirbantiems daugiau nei 45 tūkst. eurų per metus, o gaunantiems mažesnes pajamas jį ketinama nuleisti iki 20 proc. Pas mus jis mažesnis – 15 proc., užtat yra privalomojo sveikatos draudimo įmoka, kuri, sudėjus darbdavio ir darbuotojo dalis, siekia 9 proc.
Latvija ketina mažinti ir kitus mokesčius, tarkime, visiškai neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Tai reiškia, kad susimokėti teks tik tais atvejais, kai pelną akcininkai nuspręs dalytis.
Finansų ministras V.Šapoka skelbė planus, kad nuo 2018-ųjų mūsų šalyje irgi galėtų įsigalioti panaši tvarka. Tačiau svarbu, kad už reinvestuojamą pelną nereikėtų mokėti tik tais atvejais, kai jis skiriamas įmonės technologiniam atsinaujinimui.
Anot ministro, Lietuvos ateitis yra aukštą pridėtinę vertę kuriančios technologijos, todėl būtent tokioms įmonėms ir reikia lengvatų. Nepasiginčysi. Tai puikiai dera ir su investuotojus viliojančių institucijų siekiu pritraukti aukštųjų technologijų kompanijas, ir su planais kurti finansinių technologijų centrus.
Visa bėda, kad gamybos sektoriuje tų aukštųjų technologijų įmonių dalis pas mus siekia vos apie 4 proc., o turtingosiose ES šalyse svyruoja apie 10–20 proc., Airijoje sudaro net iki 50 proc.
Neseniai Lietuvai pateiktose Europos Komisijos (EK) rekomendacijose skelbiama, kad didinti apmokestinimą galima tik tada, kai tai mažiausiai kenktų ekonomikai. Užsiminta apie didesnius aplinkosaugos ir kapitalo mokesčius.
Gali būti, kad dabartinė valdžia tai išgirdo. Tačiau ir kitos valstybės nestovi vietoje.
Antai kur kas palankesnę investuotojams mokesčių sistemą sukūrusi Estija jau paskatino dalį stambių mūsų šalies kompanijų perkelti verslo valdymą į šią valstybę. Estai nusiteikę įvesti lengvatas nuolat dividendus mokančioms kompanijoms – pelno mokesčio tarifas tokioms įmonėms sieks ne 20, o 14 proc.
Mūsiškei vadinamųjų profesionalų Vyriausybei teko tikrai sunki užduotis: kaip surinkti daugiau pinigų į biudžetą, bet ir beviltiškai neatsilikti nuo kaimynų lenktyniaujant dėl verslo investicijų. Juk būtent mokesčiai dažniausiai lemia investuotojų apsisprendimą.
Jau artėja į pabaigą gegužė, o iš Finansų ministerijos – tyla. Nors būtent šį mėnesį žadėta paskelbti apie planuojamą mokesčių sistemos pertvarką, kai kurios detalės išsprūdo jau anksčiau.
Bene labiausiai ištrimituota, bet absurdiškiausia valdančiųjų idėja – perkelti visus mokesčius nuo darbdavio ant darbuotojo pečių.
Kitaip tariant, jei iki šiol į banko sąskaitą žmogui buvo pervedama 1000 eurų, po reformos įkapsės maždaug 1730.
Tuomet jis galės pasigirti didesne alga, bet pats turės atsiskaityti su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija, Privalomojo sveikatos draudimo fondu ir kitomis institucijomis.
Tik ar daug kas nuo to pasikeis? Taip, valdžia galės girtis, kad žmonės uždirba daug daugiau, o darbdaviams gal bus paprasčiau, bet mažiau finansiškai raštingų žmonių lauks galvosūkiai.
Kad realiai išaugtų žmonių pajamos, turėtų sumenkti ir valdžios apetitas. Liberalai ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, paminėję šįmet penkiomis paromis vėliau nei pernai išaušusią laisvės nuo mokesčių dieną, tradiciškai siūlo tą patį receptą – juos mažinti.
Tiesa, valdantieji gali atsikirsti remdamiesi tos pačios EK žodžiais: Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis, kuri surinkta iš mokesčių, išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje, o tai riboja valstybės galimybes įveikti socialinius iššūkius.
Tačiau EK taip pat nurodė, kad mažas mokesčių pajamas pirmiausia lemia didelė šešėlinės ekonomikos dalis. Tik kaip ją apkarpyti, jei ne perviliojus verslą į dienos šviesą mažesniais mokesčiais?
Uždavinys sudėtingas ir jį išspręsti bus ne lengviau, nei priimti visiems tinkamą Darbo kodeksą.
