Pastaruoju metu antrinėje šalies viešbučių bei sveikatingumo centrų rinkoje netrūksta sujudimo. Trakuose esantis „Trasalis“, Molėtų „Belvilis“, keletas viešbučių Druskininkuose – jau ant prekystalio. Atvykstamasis pažintinis turizmas – viena iš priežasčių, kuri skatina verslo žmones skirtingose vietose įsigyti ir valdyti viešbučius bei sveikatingumo kompleksus.
Anot rinkos ekspertų, tokių sandorių bus ir daugiau. Nes Lietuvos rinkoje patrauklių objektų nėra daug, o investuotojai aktyviai ieško, kur „įdarbinti“ pinigus. Taigi neatsitiktinai „Eglės“ sanatorija yra plečiama Druskininkuose ir Birštone, o „Vilnius SPA“ prekės ženklą valdanti bendrovė nekilnojamąjį turtą (NT) nori parduoti ir likti tik viešbučių operatore.
Pastatyti naują kainuoja daugiau
Ekspertai pastebi, kad šiais laikais pastatyti naują kokybišką sveikatingumo kompleksą kainuoja daug brangiau, nei įsigyti jau esantį rinkoje. Pastaruosius 4–5 metus darbo užmokestis statybininkams pakilo kone dvigubai, jų tenka ieškoti vos ne su žiburiu. Statybinės medžiagos irgi pabrango.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio teigimu, tokių sandorių tik gausės.
„Laisvų pinigų Lietuvoje yra daug, o objektų pasirinkimas nėra didelis. Todėl investuotojų akys krypsta į alternatyvią veiklą, tokią kaip viešbučių ir sveikatingumo centrų sektorius. Tad investicijos į NT suaktyvėjusios“, – kalbėjo S.Vagonis.
Jo teigimu, pastaruosius kelerius metus norinčiųjų investuoti į NT vis daugėjo.
Tai, kad šiemet ant prekystalio atsidūrė tiek daug objektų, pasak jo, liudija, kad NT savininkai siekia išgryninti savo veiklą. Mat daugelio minėtų objektų valdančių bendrovių pagrindinis verslas – ne viešbučiai ar jų aptarnavimas.
S. Vagonis akcentuoja, kad pirkėjui įsigyti egzistuojantį ir funkcionuojantį objektą apsimoka dėl to, kad galima akivaizdžiai įvertinti jo teikiamas potencialias galimybes. „Kalbant apie viešbučius ir sveikatingumo centrus, tai yra techniniai dalykai, klientų srautas ir panašiai. Kai perki jau egzistuojantį objektą gali įsivaizduoti jo potencialą, nėra paslapčių. Minusas – sunku pasakyti, kada reikės investicijų, nes senesni turtai gali būti šiek tiek nudėvėti“, – sako S. Vagonis.
Prognozuoja šviesią ateitį
Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) vadovės Žydrės Gavelienės, viešbučių, sveikatingumo centrų ir panašių objektų poreikis Lietuvoje yra didelis ir šis sektorius ateityje tik plėsis. Nereikėtų stebėtis ir tuo, kad rinkoje šiuo metu yra didelė tokių objektų pasiūla,
„Lietuva yra tinkama sveikatinimo kelionėms, tik didžiausia mūsų bėda yra prastoka rinkodara ir pasiekiamumas. Tačiau Lietuva turi sveikatinimo turizmo vardą, mus Europa žino, tik dar per mažai“, – mano ji.
Jos nuomone, tai, kad tokie objektai yra parduodami, yra normali verslo praktika.
"Vieni verslai specializuojasi NT, kiti – sveikatinimo paslaugų teikime. Statistika rodo, kad poilsio, sveikatingumo sektoriaus potencialas yra didelis. Tačiau turėti vieną objektą – didelis darbas, o grąža maža. Taigi ateitis – tinkliniai objektai. Nes jiems paprasčiau organizuoti rinkodarą, paruošti specialistus bei sukurti paslaugas", - kalbėjo asociacijos vadovė.
Pasak Ž.Gavelienės, labiausiai viešbučių trūksta Vilniuje. Tačiau yra nesėkmingų pavyzdžių, kai koją verslui pakiša netinkama rinkodara. „Vien pats objektas – pastatas – svečių neprikvies, kad ir kokioje geroje vietoje jis būtų pastatytas“, – sakė ji.
Štai dešiniajame Neries krante suplanuota intensyvi NT plėtra – čia bus atidaryti keli nauji viešbučiai. Žalgirio stadiono, Sporto rūmų ir aplinkinėse teritorijose įsikurs ne tik „Hilton“, bet ir „Marriott“ bei „Accor“ viešbučiai.
Dalis pirkėjų nori prasmės
„Emocinis ryšys, noras įprasminti save. Matyt, tai ir yra esminės priežastys kodėl santykinai nedideli nauji viešbučiai vis statomi, o ne perkami rinkoje“, – sakė „Belvilio“ viešbutį valdančios bendrovės atstovas Raimundas Mickūnas, Jo teigimu, kartais viešbučiai statomi ir plečiant nuosavybę bei tikintis NT kainų augimo. Dažnai būsimi savininkai būna įkvėpti šalia esamų gerai išreklamuotų pavyzdžių.
Kodėl žmonės linkę parduoti viešbučius? Jo požiūriu, dėl to, kad šis verslas reikalauja kasdienio dėmesio. Jei savininkas neskiria laiko viešbučio veiklai, dažniausiai toks verslas ima smukti, jo prestižas ir patrauklumas menksta. Tada paveldėtojai dažniausiai stengiasi atsikratyti tokiu verslu.
Kodėl „Belvilis“ parduodamas? Pasak R. Mickūno, panašių objektų dabar rinkoje nėra, todėl pardavimui yra palankus laikas.
„Vieni neturi pakrantės, kiti – patogaus susisiekimo, treti – prabangos, kokybiškų pastatų, konferencijų salių“, – apie „Belvilį“ sako R. Mickūnas.
R. Mickūnas pastebi, kad perkantys viešbučius asmenys nori nuolatinės prasmingos veiklos ir mėgsta bendrauti su žmonėmis.
„Perka tie, kurie nenustygsta be veiklos ir atsakomybės, bet nepageidauja neaprėpiamos begalybės rūpesčių ir rutinos“, – taip potencialius viešbučių valdytojus įsivaizduoja R. Mickūnas.
Jo teigimu, keičiantis įvairiems valstybės reikalavimams, brangstant statybos procesams, visai neracionalu pradėti nuo nulio naujų viešbučių statybas, jei rinkoje yra ką pirkti.
R. Mickūnas pastebi, kad kartais viešbučiai paverčiami ir į daugiabučius. Akivaizdus to pavyzdys – buvęs „Šarūno“ viešbutis Vilniuje.
„Galbūt kartais perspektyvos pasirodo pernelyg optimistinės, imamos per didelės paskolos ir tada tokie objektai galiausiai tampa butų kompleksais“, – komentuoja jis. .
