Kaip galėjo akylosios VPT darbuotojai praleisti pro akis, kad viena jų pačių skelbtą pirkimų konkursą laimėjusių įmonių visiškai neatitiko reikalavimų, nes yra šiurkščiai pažeidusi Konkurencijos įstatymą? Sunkiai suvokiama.
Negana to, VPT sutartį su laimėtojais nutraukė tik po to, kai dėl šio konkurso kreiptasi į teismą. O sąlygas akivaizdžiai pažeidę dalyviai jokių sankcijų nesulaukė.
Neatitiko reikalavimų
Pernai VPT paskelbė konkursą pirkti kelionių užsienyje organizavimo paslaugas.
Sutartis su laimėtoju buvo numatyta pusei metų, jos vertė – 27 tūkst. eurų.
Keista jau vien tai, kad dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, nepateiktų darbuotojų kompetencijos kėlimo ir motyvavimo išlaidų) buvo atmesti net penkių dalyvių pasiūlymai, kol eilėje liko vienintelis pretendentas.
Šių metų vasarį su laimėtoja pripažinta bendrove „Estravel Vilnius“ ir jos subrangove kelionių agentūra „Daigera“ sudaryta sutartis, ji buvo pradėta vykdyti.
Tačiau balandžio pradžioje Vilniaus apygardos teismas priėmė teisininko, verslininko Ilano Ostrovskio ieškinį, kuriuo šios sutarties galiojimas ginčijamas nuo pat jos sudarymo datos.
Pasirodo, „Daigera“ visiškai neatitiko pirkimo sąlygų. Mat ši įmonė buvo viena kelionių agentūrų, kurias Konkurencijos taryba prieš keletą metų nubaudė už sudarytą kartelinį susitarimą.
Pernai gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu pripažino „Daigeros“ kaltę ir skyrė 9838 eurų baudą.
VPT pirkimo sąlygose buvo įrašyta, kad paslaugų teikėja negali būti įmonė, kuriai nuo sprendimo skirti Konkurencijos įstatyme numatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo nėra praėję treji metai.
„Nesuvokiama, kaip tarnyba, kuri turi atidžiai prižiūrėti visų institucijų pirkimus, pati nepatikrino laimėtojo kvalifikacijos ir nesugebėjo rasti viešai skelbiamos informacijos, kad ši įmonė neatitinka reikalavimų“, – stebėjosi I.Ostrovskis.
Iškilo daugiau klausimų
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė „Lietuvos rytui“ aiškino, kad pirkimo sąlygose buvo nurodyta, jog VPT tikrins teikėjų atitiktį pagal jų pačių pateiktas deklaracijas.
Kitaip tariant, buvo galima jose įrašyti ką tik nori, ir viskas būtų buvę ramu, jei yla nebūtų išlindusi iš maišo.
„Deja, „Daigera“ per pasiūlymą pateikusią įmonę „Estravel Vilnius“ pateikė melagingą deklaraciją“, – apgailestavo tarnybos vadovė.
Skamba įdomiai, nes ta pati VPT, tikrindama, pavyzdžiui, Lietuvos edukologijos universiteto turistinių kelionių organizavimo pirkimą, įstengė aptikti, kad du teikėjai neturi kelionių organizatorių pažymėjimo.
Išvadose nurodyta, kad būtent perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad teikėjas turi teisę vykdyti tokią veiklą.
Sutartyje tarp VTP ir jos skelbto konkurso laimėtojų buvo numatyta tūkstančio eurų bauda bei galimybė įrašyti įmonę į nepatikimų teikėjų sąrašą, jei paaiškėtų, kad pastaroji neatitinka reikalavimų. Tačiau tuo tarnyba nepasinaudojo.
Pasak D.Vilytės, tokias sankcijas buvo galima taikyti tik teikėjai „Estravel Vilnius“, o subteikėjams jos kažkodėl nebuvo numatytos.
Kita vertus, jei buvo pateikti melagingi duomenys, tai prilygsta dokumentų klastojimui.
Tačiau į „Lietuvos ryto“ klausimą, ar VPT kreipėsi dėl to į Generalinę prokuratūrą ar kitas teisėsaugos institucijas, tarnybos vadovė taip ir neatsakė.
Be to, dar prieš sudarant sutartį paaiškėjo, kad „Estravel Vilnius“ atstovai pasiūlymą pasirašė elektroniniu parašu, kurio galiojimo sertifikatas jau pasibaigęs. Bet ir tai VPT netapo kliūtimi šią bendrovę su jos partnere paskelbti laimėtojomis.
Galėjo smarkiai permokėti
Sutartį su „Estravel Vilnius“ ir „Daigera“ tarnyba nutraukė tik visiškai priartėjus terminui, iki kurio ji turėjo pateikti atsiliepimą į teisininko ieškinį. Tačiau per tą laiką VPT darbuotojai jau spėjo pakeliauti naudodamiesi laimėtojų paslaugomis.
Įdomu, kad „Estravel Vilnius“ sutiko teikti paslaugas už 7,19 euro maržą. Tiek VPT turėjo sumokėti bendrovei už kiekvieną bilietą ar viešbučio rezervavimą.
Pasak D.Vilytės, sutarties galiojimo metu „Estravel Vilnius“ buvo sumokėti 189 eurai aptarnavimo mokesčio.
Bet iš viso išleista 5519,63 euro: tiek kainavo aštuoni skrydžiai, šešios viešbučių rezervacijos, šeši traukinio bilietai ir draudimas, o į keliones leidosi dešimt tarnybos darbuotojų.
Kur buvo keliaujama? Kokia vidutinė lėktuvo bilieto kaina? Ar būtų galima susipažinti su visų šių kelionių, vykdytų tarpininkaujant „Estravel Vilnius“, kainomis ir išlaidomis?
Į šiuos klausimus VPT taip ir neatsakė.
Teisininko I.Ostrovskio įsitikinimu, jei tai buvo įprastos Lietuvos valdininkams kelionės, pavyzdžiui, į Briuselį, tai už jas gerokai permokėta. Mat šiomis dienomis buvo galima įsigyti skrydžio iš Vilniaus į Belgijos sostinę ir atgal bilietą už pustrečio šimto eurų. O perkant iš anksto bilietai būna gerokai pigesni.
„Mano skaičiavimais, už panašias keliones buvo galima sumokėti 1,5 tūkst., galbūt iki 2,5 tūkst. eurų. Tačiau tik ne tiek, kiek sumokėjo VPT.
Aišku, gaila, kad patys akylai tikrindami ir skelbdami apie kitų perkančiųjų organizacijų pažeidimus tarnybos vadovai neatskleidė tikslesnių duomenų apie savo darbuotojų keliones“, – kalbėjo teisininkas.
Nukentėjo, nes klausė
Būtent kelionių organizavimo paslaugos, VPT, atrodo, tapo Achilo kulnu.
Šių metų pradžioje į kebeknę pateko net Valstybės kontrolė – Aukščiausiasis teismas (AT) priėmė neskundžiamą nutartį, pagal kurią pripažino šios institucijos vykdytą konkursą kelionių paslaugoms pirkti neteisėtu.
Bylinėtis nusprendusiai bendrovei „ZIP Travel“ kontrolieriai buvo įpareigoti atlyginti daugiau nei 6,5 tūkst. eurų siekiančias teismo išlaidas.
Panašiai nutiko ir Seimo kanceliarijai, kuri turėjo nutraukti sutartį ir tai pačiai įmonei atlyginti 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Beje, ir Valstybės kontrolė, ir Seimo kanceliarija skelbdamos konkursus tiesiog aklai laikėsi tos pačios VPT rekomendacijų. O jose buvo galimybė siūlyti nulines kainas, kaip ir pasielgė keli dalyviai.
Tiesa, savo pasiūlymus jie turėjo pagrįsti, tačiau tai esmės nekeičia: iki šios AT nutarties laimėdavo tie, kurie kuo skubiau pateikdavo pasiūlymą su nuliu.
Tikroji paslaugų kaina nebūdavo nurodoma, todėl išrinkti, kurios įmonės siūlymas iš tiesų geriausias, nelikdavo galimybių. O iš ko užsidirbdavo laimėtojai?
Žinoma, siūlydami daug brangesnius nei rinkoje skrydžių bilietus, viešbučius ir kitokias paslaugas.
Vasario pabaigoje VPT patikslino Kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijas, tačiau ir jos jau tapo kliūtimi – kelios bylos atsidūrė teismuose.
Ko reikia policininkams, žino tik VPT
Pastaruoju metu VPT užkliuvo Policijos departamento paskelbtas konkursas įsigyti 120 pareigūnams reikalingų automobilių.
Pirkimų prievaizdams įtartina pasirodė tai, kad konkurse pateiktus reikalavimus dėl automatinės pavarų dėžės ir keturių varomųjų ratų atitinka tik du modeliai – „Volkswagen Transporter“ ir „Mercedes Vito“.
To neslėpė ir policijos vadovai. Tačiau jie tvirtino, kad tarnybos reikmėms reikalingi būtent tokie autobusiukai, o konkurso sąlygos rengtos kone metus, pasirėmus estų ir suomių patirtimi.
VPT paskelbė rekomenduosianti Policijos departamentui persvarstyti viešojo pirkimo koncepciją ir ekonominio naudingumo kriterijus, kad būtų sukurta konkurencingesnė aplinka.
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas agentūrai BNS sakė suprantantis ir policijos norą įsigyti geriausias priemones, ir VPT priekaištus, tačiau neatmetė, kad kai kurie tarnybos reikalavimai gali būti neįtraukti į sąlygas.
„Aišku, uždėkime grandines, nuimkime ir uždėkime „krosines“ padangas, tada galbūt uždėkime spyruokles, gumas sukelkime. Paruošti automobilį privažiavus prie tokio kelio gal dar valandą reikia, po to išvažiuojant vėl viską nuimti. Gal viskas ir įmanoma, bet ar tai racionalu, protinga ir tikrai efektyvu, manau, įvertins patys pareigūnai“, – svarstė ministras.
VPT vertinimu, policijos pirkinys – 120–150 automobilių – galėtų kainuoti iki 4 mln. eurų.
Policijos departamento teigimu, kaina gali smarkiai svyruoti ir priklausys nuo įsigyjamų modelių ir skaičiaus.
VPT ir policijos ginčo arbitre pabandė tapti netgi prezidentė D.Grybauskaitė – praėjusią savaitę ji buvo pasikvietusi tarnybos vadovę D.Vilytę ir policijos generalinį komisarą L.Pernavą.
