Posėdžiui pirmininkavo pirmoji Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė.
Priminė premjero pažadą
Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas priminė, kad Lietuva pasaulio valstybių sąraše pagal darbo santykių lankstumą yra 112-oje vietoje.
„Jus turbūt tai tenkino atidedant DK įsigaliojimą sausio 1-ąją iki liepos 1-osios. Ką mes pasiekėme per tą laiką? Atsakysiu pono Syso žodžiais, kuriuos jis sakė radijo eteryje: „nieko rimta nesutarta, tai nėra esminiai dalykai“.
Aš labai vertinu socialinį dialogą, bet iš pono Urbšio išgirdau frazę, kad darbo kodeksas tampa darbdavių kodeksu. Tie, kurie labai vertina socialinį teisingumą pavarė ant savo socialinių partnerių“, - kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalų frakcijos seniūnas priminė, kad Vyriausybės valandos metu premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo, kad jei DK svarstymas ir priėmimas bus dar kartą atidėtas, jis atsistatydins iš ministro pirmininko pareigų.
Susitarė ne dėl visko
DK pataisų svarstymo posėdis Seime prasidėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso kalba. Seimo narys teigė, kad komitetas gavęs Vyriausybės projektą dėl kai kurių DK pakeitimų juos svarstė, apjungė, o po svarstymo kreipėsi į Trišalę tarybą.
Anot jo, dešimčiai pakeitimų Trišalė taryba nepritarė, tačiau vėliau dėl septynių buvo sutarta. Trys pakeitimai liko nesutarti: dėl nekonkuravimo, tai yra, kad nekonkuravimo sutartį būtų galima taikyti ir darbo metu, antra, tai darbuotojų atstovavimo ir gynimo klausimai ir trečia, tai klausimai dėl darbuotojų streiko skelbimo.
Prakalbo apie beprecedentį atvejį
A.Sysas taip pat sakė pritariantis siūlomam DK pataisų paketui ir paragino kolegas parlamentarus nepamiršti, kad šiuo metu ne priimamas naujas DK, o tobulinamas tas, kurį Seimas priėmė dar praėjusių metų lapkritį.
„Įsikalkime sau į galvą, kad tokių pataisų bus ne viena, klausimai dėl darbo santykių išliks ir po mūsų, ir dabar. Naujas DK liepos 1-ąją vistiek įsigalios. Jei priimsime pasiūlymus, galbūt jis bus ne toks liberalus, toks kurį prieš rinkimus daug kas komentavo ir gavo papildomų taškų“, - Seimo salėje kalbėjo A.Sysas.
Jis sakė, kad DK vis dar lieka klaidų ir tai, kad aštuoniuose straipsniuose žodis „Vyriausybė“ pakeistas į „socialinės apsaugos ir darbo ministras“, darbuotojų užmokesčio klausimų nesprendžia ir padėties nekeičia.
„Visas šitas svarstymas man sukėlė šiek tiek keistą būseną, nes buvo panaudotas visiškai naujas žanras, tai yra, kai komiteto išvada buvo dar kartą svarstoma trišalėje taryboje. Tai – beprecedentis atvejis. Per 20 metų to nemačiau. Gal tai ir gerai, bet sprendimus priima ne trišalė taryba, nes tai tik patariamasis organas, o mes – Seimas“, - sakė A.Sysas.
Politikas sakė, kad jam nuostabą sukėlė tai, kad Trišalei tarybai išdalintas projektas buvo kupinas klaidų ir jį reikėjo taisyti, o autorystės niekas neprisiima.
„Gerbiamieji, kai mes daug kalbame apie trišalį bendradarbiavimą, tai gerbkime partnerius ir nekiškime projektų, kuriuos reikia pataisyti kaip kam reikia.
Bet kokiu atveju sakiau, kad DK įsigalios, o mūsų pataisos gali tik jį sušvelninti. Be valdžios įsikišimo šie klausimai nebus išspręsti, nes trišaliai partneriai neras dėl kai kurių klausimų susitarimo. Per prievartą nelabai kas gausis arba tai bus iškreipta. “, - kalbėjo A.Sysas.
Interesai visada liks skirtingi
Seimo narys Tomas Tomilinas teigė besidžiaugiąs, kad pagaliau atėjo diena, kai bus svarstomos DK pataisos, tačiau paminėjo, kad savo interesus visiems reikia išdėstyti aiškiai ir suprasti, kad tam tikri interesai tarp tam tikrų žmonių ar frakcijų nesutaps niekada.
„Džiaugiuosi, kad padarėm tai, ką žadėjom, nors dar neatėjo liepos 1- ojji – mes finišo tiesiojoje, svarstome DK pataisas, kurios padės profesinėms sąjungoms ir darbuotojams ginti savo teises ir sudarys sąlygas problemų sprendimui.
Spaudimo ir nepasitenkinimo iš visuomenės šiemet yra mažiau nei pernai. Ne viskas idealu, yra skirtingos nuomonės, skirtingi interesai. Aš visada norėjau kad mes suprastume, jog interesai ir išliks skirtingi. Darbdavių interesas niekada nesutaps su profesinių sąjungų, o konservatorių interesas niekada nesutaps su socialdemokratų. Tai yra normalu, kai valstiečiai ginčijasi su liberalais, bet savo interesus reikia aiškiai išdėstyti ir atstovauti“, - sakė T.Tomilinas.
Aušra Maldeikienė: „Lieka vienintelis kelias - susilaikyti“
Seimo narė Aušra Maldeikienė teigė negalinti balsuoti nei „už“ naująsias DK pataisas, nei „prieš“.
„Balsuoti už pateiktą redakciją negaliu, bet negaliu balsuoti ir prieš. Taigi lieka vienintelis kelias – atsitraukti ir susilaikyti, ir tas kelias iš esmės aiškiai rodo gilų vidinį pasipriešinimą tam, kas ir kaip daroma su mano Tėvyne. Kiekvienas dokumentas, kuris svarstomas šioje salėje – neišvengiamai apima kelias persipynusias plokštumas: moralinę, ekonominę ir teisinę.
Iš tiesų, tai sėdint šioje salėje, palaipsniui trūkinėja ryšiai ne su gyvenimu, kaip dažnai mėgsta kalbėti žmonės, o su moraliniais dalykais, kurie yra esminiai. Mes privalome kalbėti ne kiek apie teisines formas, kurios padėtų gerinti gyvenimo sąlygas atskiroms verslo grupėms, kiek apie tautos išgyvenimus ir mechanizmus.
Atsakymą, pritarti ar ne, siūlomoms pataisoms, turėtų lemti atsakymas į kitą klausimą ar jos padidins finansinį ir emocinį dirbančių žmonių saugumą, ar tik dar kartą bandys paramstyti griūvančią ir netvarią esamą socialinę ir ekonominę tikrovę“, - griežtai apie naujojo DK pataisas pasisakė A.Maldeikienė.
Pietūs sukėlė diskusiją
Vienas Seime svarstytų pasiūlymų – kada darbuotojai turi teisę eiti pietauti. Šiuo metu darbuotojui pradirbus keturias valandas, jis turi teisę pietauti vieną valandą. Seime balsuota dėl darbdavių siūlymo pietų pertrauką suteikti po penkių valandų darbo.
„Komitetas šiam „radikaliam“ siūlymui nepritaria“, - sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas, pridurdamas, kad Seimas pietauja po keturių valandų darbo.
Tačiau E.Gentvilas sakė pritariantis tokiai DK pataisai, o štai konservatorius Rimantas Jonas Dagys buvo tvirtai prieš: „Ta pataisa nėra tokia paprasta (kaip gali atrodyti – aut.). Ji ne visur realizuojama, kada suteikiama žmogui proga pavalgyti. Siūlau nepritarti.“
Šio pasiūlymo svarstyme balsavo 104 Seimo nariai. Už buvo 8, prieš 43, susilaikė – 53. Pasiūlymas nebuvo priimtas.
Po balsavimo progos pasisakyti nepraleido „tvarkietis“ Petras Gražulis. „Gerbiamas Sysai, gal dar Darbo kodeksas turi nustatyti, po kiek laiko eiti į tualetą?“ - klausė P.Gražulis. Pataisas pristatęs A.Sysas sakė pastebėjęs, kad P.Gražulį vos išmušus dvyliktai valandai jau galima sutikti kavinėje.
Pataisoms pritarė
Seimo nariai po svarstymo nubalsavo už DK pataisas. Už darbo kodekso pataisas balsavo 71, prieš 4, susilaikė 25 parlamentarai. Galutinis balsavimas dėl naujųjų DK pataisų numatotmas kitą savaitę. Numatoma, kad naujasis DK įsigalios nuo liepos 1-osios.
Pritarė ir atostogų keitimo tvarkai
Seimo nutarimu, naujajame DK keičiasi ir kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarka – ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Tiesa, kad tokia tvarka išties įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Dėl tokių įstatymo pataisų Seimo nariai sutarė bendru sutarimu.
Valdantieji nutarė, kad nuo šiol kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos darbo dienomis, o ne kalendorinėmis dienomis. Įprastos metinės atostogos bus 20 darbo dienų, o ne 28 kalendorinės dienos, kaip buvo iki šiol.
Taip pat iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1-osios.
„Skaičiavimas toks, kad 28 kalendorinės darbo dienos bus lygu 20 darbo dienų, bet darbuotojas bet kada galės susitarti dėl ilgesnių atostogų. Trišalėje taryboje daug ginčijomės, ką daryti, bet socialiniai partneriai susitarė, kad viską skaičiuosime darbo dienomis“, – apie atostogų skaičiavimą kiek anksčiau lrytas.lt kalbėjo Darbo kodekso rengėja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Kokie pokyčiai laukia:
– Siūloma kitaip skaičiuoti atostogas: vietoje turimų 28 kalendorinių atostogų dienų siūloma palikti 20 darbo dienų. Sukauptas atostogas bus būtina išnaudoti iki 2020 metų.
– Minimali mėnesinė alga: ji bus mokama tik tiems, kurie dirba nekvalifikuotą darbą.
– Darbo savaitė: siūloma, kad darbo savaitė truktų 40 valandų, o su viršvalandžiais – 48 valandos. Su papildomu darbu ir viršvalandžiais darbo savaitė maksimaliai truktų 60 valandų.
– Streikas: streiką skelbti galėtų profesinė sąjunga, turėdama ketvirtadalio narių sutikimą.
– Atleidimas iš darbo: darbdavys atleisti darbuotoją galėtų apie tai įspėjus prieš tris dienas. Tokiu atveju jam turėtų būtų išmokama 6 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija. Darbuotoja būtų galima atleisti be svarbių priežasčių apie tai įspėjus prieš 2 savaites, išmokant pusės mėnesio algos išmoką, jei jis išdirbęs trumpiau nei metus. Jei darbuotojas išdirbęs ilgiau, kompensacija būtų didesnė, o įspėjimo terminas – ilgesnis.
– Terminuota darbo sutartis: pagal terminuotą darbo sutartį bus galima įdarbinti dviem metams. Įmonėje tokių sutarčių galės būtų ne daugiau kaip 20 proc.
– Darbo tarybos: privalomos įmonėse, kur dirba daugiau nei 20 žmonių.
