Kurortuose surenkami mokesčiai keliauja į valstybės biudžetą, o pačioms savivaldybėms nieko nelieka.
Tiesa, Lietuvos kurortai jau kitais metais turėtų sulaukti didesnio finansavimo.
Tokią viltį kurortų vadovams suteikė praėjusį penktadienį Palangoje vykęs Vyriausybės išvažiuojamasis pasitarimas, kuriame buvo gvildenamos kurortų problemos.
Uždirba per mažai
Tiesiogiai iš poilsiautojų kurortų savivaldybėms valstybė leidžia susirinkti tiktai naudojimosi infrastruktūra rinkliavą, tačiau tai pernelyg mažos pajamos, iš kurių neįmanoma plėtoti infrastruktūros.
Pavyzdžiui, rinkliavą už įvažiavimą renkantis Neringos kurortas pernai gavo apie 2 mln. eurų pajamų.
„Beveik visa ši suma – pusantro milijono eurų – buvo skirta komunalinei tarnybai vasarą išlaikyti: paplūdimio gelbėjimo tarnybai, nemokamų tualetų priežiūrai, žolei šienauti, atliekoms surinkti ir išvežti.
O ką galima padaryti iš likusių pusės milijono? Tiktai padažyti ir paramstyti“, – teigė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Šiais metais Lietuvos kurorto asociacijos prezidentu tapęs D.Jasaitis pažymi, jog apgailėtina visų mažų šalies kurortų padėtis, – juose mažai nuolatinių gyventojų, nedidelė teritorija ir nedaug kelių.
O būtent pagal tai savivaldybėms skirstomas valstybės finansavimas.
Negelbėja ir savivaldybių biudžetams atitenkantis gyventojų pajamų mokestis (GPM), nes sezono metu sukurtas papildomas darbo vietas užima atvykėliai iš aplinkinių savivaldybių, į kurias nuplaukia ir GPM.
Neringos plėtra sustojusi
Ypač apverktina Neringos kurorto padėtis.
Nidoje būtina rekonstruoti betonines 2 kilometrų ilgio Kuršių marių krantines. Dar 1968–1978 metais Neringoje statytos krantinės jau ima aižėti ir marios glemžiasi krantą.
Skaičiuojama, kad Nidos krantinėms rekonstruoti prireiks apie 9 mln. eurų.
Dar po 3 mln. eurų reikės krantinėms Preiloje ir Pervalkoje atnaujinti.
Iš savo biudžeto rekonstruoti krantinių Neringos savivaldybė negali, nes nėra net projektui reikalingų 300 tūkst. eurų.
D.Jasaičio teigimu, Nidoje būtina kultūros centro „Agila“ rekonstrukcija, nes tai vienintelė masinių renginių vieta po stogu.
Šios rekonstrukcijos laukia ir į viešbučius norintis investuoti verslas – „Agiloje“ atsiradus šiuolaikiniam konferencijų centrui viešbučius statantys verslininkai galėtų planuoti daugiau kambarių, o tai duotų daugiau pajamų.
Viešbučiuose projektuoti patalpas konferencijoms arba SPA paslaugoms – per didelė prabanga, nes Nidoje leidžiamų statyti pastatų dydis yra ribotas.
Neturi padoraus viešbučio
Europos standartus atitinkančio viešbučio neturinti Nida nėra patraukli komforto pageidaujantiems turistams.
Prieš dvejus metus Nidoje pasilikti nakvynės norėjo į Thomo Manno festivalį atvykęs Vokietijos prezidentas.
Bet dieną pabuvęs Neringoje jis buvo priverstas skristi atgal į Vokietiją, nes protokolo tarnyba taip ir nerado didžiausios Europos valstybės prezidentui tinkamo viešbučio.
„Kartu su juo Nidoje būtų likusi nakvoti prezidentą lydėjusi apie 100 žmonių svita.
Galima suskaičiuoti, kokių pajamų neteko valstybė“, – pasakojo D.Jasaitis.
Dėl šios priežasties prieš keletą metų Nidoje neįvyko planuotas Baltijos šalių parlamentų vadovų susitikimas.
Kitaip formuos biudžetą
Palangoje ministrams kurortų vadovai įrodinėjo, kad norint ne tik išlaikyti, bet ir plėtoti esamą infrastruktūrą reikia didesnio finansavimo, kuris valstybės būtų garantuojamas.
„Valstybės investicijos į sezoniškumą mažinančius ir turistų trauką sukuriančius kurortų infrastruktūros projektus yra svarbios, nes šios lėšos duoda didesnę grąžą šalies biudžetui ir reklamuoja valstybę“, – pasibaigus pasitarimui teigė šalies premjeras Saulius Skvernelis.
Anot jo, savivaldybių biudžeto formavimo principai turi keistis iš esmės, daugiau dėmesio skiriant kurortams.
„Pagal dabartinę metodiką lėšos skirstomos pagal gyventojų skaičių, neatsižvelgiant į tai, kad kurortai aptarnauja keletą kartų daugiau poilsiautojų, nei turi vietos gyventojų“, – sakė S.Skvernelis.
Premjeras pavedė Finansų ministerijai apsvarstyti Kurortų asociacijos siūlymą, pagal kurį dabar metodikoje kurortams taikomas koeficientas didėtų daugiau nei dvigubai.
Pavyzdžiui, Neringos savivaldybei iš valstybės biudžeto tai leistų kasmet gauti 600 tūkst. eurų daugiau.
Kurortų teikiamiems projektams ketinama suteikti didesnį balą siekiant Kelių fondo finansavimo. Taip keliams tvarkyti ir asfaltuoti būtų gauta 3 mln. eurų daugiau nei dabar.
Daugiau privalumų kurortų teikiami infrastruktūros objektų projektai įgytų ir skirstant Valstybės investicijų programos lėšas.
Pagal naują metodiką savivaldybių biudžetai turėtų būti formuojami jau nuo kitų metų, bet prieš tai įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
