Prekyba svaigalais bus draudžiama paplūdimiuose, taip pat uždrausta bet kokia alkoholio reklama. Svaigalų nusipirkti ir jų turėti arba gerti bus galima tik nuo 20 metų, tačiau 18 ar 19 metų asmenys ir toliau galės dirbti su alkoholiu.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su viešųjų ryšių ekspertu Arijumi Katausku bei Lietuvos liberalaus jaunimo tarybos nare, Vilniaus liberalaus jaunimo organizacijos pirmininke Deimante Rimkute.
– Deimante, kiek jums metų?
– (D.Rimkutė) Greitai bus 19.
– Kitais metais pagal priimtas įstatymo pataisas jūs nebegalėsite nusipirkti alkoholio. Jums tai yra problema?
– (D.Rimkutė) Aš jaučiuosi nusivylusi valdžia. Aš manau, kad taip jaučiuosi ne tik aš, kaip jaunas žmogus, pakliūnantis į tą amžiaus ribą, o žymiai daugiau žmonių.
Jei žvelgiame į statistiką, 33 proc. sumažėjo pasitikėjimas valstybe visų žmonių tarpe. Politikai jaunam asmeniui siunčia žinutę, kad nors gali laikyti ginklą savo rankoje, būdamas krašto savanoris, ar gali balsuoti rinkimuose, spręsti šalies tolimesnę raidą, turi pasitikėjimą kurti šeimą – nes aš pažįstu žmonių, kuriems 18 metų, jie jau sukūrę šeimas ir turi vaikų, šioje vietoje pasitiki jaunu asmeniu, tačiau sako, kad jis negali spręsti apie savo sveikatą.
Manau, kad tai nepasitikėjimas, kuris tampa abipusis. Su savo draugais kalbėjau, sako – Deimante, aš tikrai norėjau žaisti Lietuvos rinktinėje už Lietuvą, nes žmonės buvo iš tos komandos, bet sako – nenoriu, nes valdžia siunčia žinutę, kad nepasitiki mumis.
– Mes kalbame apie alkoholį, tai, kas iš esmės yra blogis. Jei kalbėtume apie pasekmes, priklausomybes, kurias sukelia alkoholizmas, ar tai galima sudėti ant vienų svarstyklių su valstybingumu, laisve, demokratija?
– (D.Rimkutė) Reiktų pažvelgti į bendrą paveikslą, kur yra problema. Problema yra tuose asmenyse, kuriems yra 40-60 metų, kurie gyvena regionuose, kaimuose, turi profesinį išsilavinimą. Jie yra girtuokliai, asmenys, kuriems reikia pagalbos.
Tai yra baisi problema, tačiau jei pažiūrėtume į tarptautinius tyrimus, atliktus Seime, Lietuvos jaunimas nėra prasigėręs. Jis praktiškai yra lentelės pabaigoje. Klausimas, ar ši priemonė nėra perteklinė. Niekas nesiginčija, kad tai yra problema, bet priemonės ir sprendimo būdai nėra tie.
– Ar jums, kaip jaunam žmogui ir Lietuvos pilietei, yra nemalonu, kad valdžia už jus sprendžia, kaip jums elgtis?
– (D.Rimkutė) Žinoma nemalonu. Demokratija yra tokia santvarka, nieko geresnio nėra, bet politikai priima tokį sprendimą, pasirašydami ir spausdami „taip“ pasako, kad aš nesu kažkokia normali, atsakinga, nors aš esu jaunas, subrendęs, pilnametis žmogus. Pasižiūrėkime į Europos Sąjungą.
Čia bus griežčiausias tokio amžiaus apribojimas visoje ES. 7 valstybėse yra mažiau nei 18 metų. Kuo Lietuvos jaunimas yra blogesnis už visus kitus? Kyla klausimas, ar norime orientuotis į ES, Vakarų valstybes, ar norime orientuotis į senus laikus, kai alkoholis buvo draudžiamas. Aš noriu gyventi šalyje, kurioje pasitiki jaunais, brandžiais, pilnametystės sulaukusiais žmonėmis.
Šis įstatymas paneigia visa tai ir jauni žmonės jaučiasi nusivylę. Tai kur jiems gyventi? ES šalyse, kuriose jaunu asmeniu pasitiki, ar Lietuvoje, kurioje teigia „sorry“, nors tu subrendęs, pilnametis, civiliškai veiksnus pagal teisę, bet negali spręsti apie savo sveikatą.
– Arijau, ar šiuo draudimu nesukuriama savotiška apsimetinėjimo atmosfera šalyje? Kaip pajuokavo Haroldas Mackevičius: vaikų gynimo dienos proga Seimas pratęsė vaikystę dvejais metais.
– (A.Katauskas) Tai, ką mes dabar girdim iš jauno žmogaus ir tai, ką matėme Seime šiandien ir visu šiuo laikotarpiu, kai patys aktyviai dalyvavom vienoje ar kitoje pusėje dėl alkoholio ribojimų, turime suvokti, kad mes kalbame apie tai, kaip pasitikėjimas jaunu žmogumi yra visiškas krachas dabartinės daugumos ir tų, kurie norėjo kovoti su alkoholiu ir alkoholio draudimu.
Vietoj to, kad kalbėtume apie tai, nuo ko prasidėjo alkoholio ribojimo idėjos – atsiminkime visai nesenus laikus, sužalotus vaikus, kai išgėrę ar girti žmonės kažką padaro. Visa tai virto ribojimu jauno žmogaus saviraiškai, laisvalaikiui.
Žinoma, tai matydami turime pripažinti, kad valdžia nesusivaldė, priėmė tai, kam labiausiai priešinosi žmonės viešoje erdvėje ir ko nesupranta. Pabandykit paklausti savo tėvų – nuo 20 metų nebegalėsiu. Kaip tai? Mes to nematome. Pagrindinės problemos, kurias reikia spręsti, liko kažkur kitur.
Noriu priminti, kad išgėręs žmogus sumetė savo vaikus į šulinį. Tas problemas turėjo spręsti visa šita reforma. Jos neįvyko, mes tam priemonių ir nematom. Gal jos ir yra kažkur popieriuose, tačiau kova visų pirma vyko viešojoje erdvėje.
Reikia su gailesčiu pripažinti, aš, kaip žmogus manau, kad kai kurių ribojimų alkoholiui tikrai reikėjo ne dėl jaunų žmonių, o kitų, kurie daro nusikaltimus išgėrę, bet tai, kaip buvo komunikuojama, buvo kelias į žlugdymą.
– Įdomiausia tai, kad nusitaikyta į tą segmentą, kuris dažniausiai būna labai pilietiškai aktyvus – jaunas žmogus, kuris skatinamas eiti į rinkimus, balsuoti, aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime. Kaip auklėjimas draudimas gali atsiliepti patiems valstiečiams?
– (A.Katauskas) Buvo aišku nuo pat pradžių, kad jiems nepavyksta užmegzti dialogo su tiksline auditorija. Ši auditorija yra pati aktyviausia, žinoma, su ja reikia labiausiai dirbti. Mes turbūt sunkiai tikimės kad kaimelyje žmogus, geriantis nelegalią degtinę, norės diskutuoti su Veryga. Vadinasi, jo balso nesigirdi, girdisi tų, kurie nori kalbėtis.
Tuo tarpu visi argumentai, draudimai ir buvo nutaikyti jiems. Jaunas žmogus sako, kodėl nuo 20 metų. Veryga atsakinėja, kodėl nuo 20 metų. Ir jis pats įveliamas į diskusiją, kurios gal nebūtų buvę, jei jie būtų buvę pasiruošę tinkamai komunikuoti. Tada ir jauni žmonės būtų ėję ir rodę pavyzdžius, ką reikia daryti su vyresniais žmonėmis, kaime, patys būtų skrajutes už dyką nešioję, raginę savo močiutes ir tėvus negerti.
Bet jiems to nepavyko. Konfliktą jie susikūrė kur kas anksčiau, negu pristatė visą reformą. Mes ir kalbame apie draudimus, nors turėtume kalbėti apie alkoholio žalos mažinimą. Jei kalbėtume apie alkoholio žalos mažinimą, visi sutiktume, kad reikia mažinti, nes yra siaubinga situacija. Bet štai čia pralaimėta.
– Deimante, Liberalaus jaunimo pateikta statistika: 70 proc. nepilnamečių nemato problemos įsigyjant svaigiųjų gėrimų. Dideli skaičiai?
– (D.Rimkutė) Tai yra be galo dideli skaičiai. Visi mes esame kūrybiški, žinome būdų. Kai kurie žmonės galbūt eis prašyti vyresnių, kai kurie benamių, kurie prie parduotuvės yra. Bet jei yra tokia statistika, kad 70 proc. jaunų žmonių nemato problemos įsigyti, tai kodėl kalbame amžiaus cenzo didinimą, kai mes nesugebame sukontroliuoti 70 proc.
Toks jausmas, kad įstatymai yra, bet niekas jų nesilaiko. Bet yra ir kitos pasekmės. 50 proc. apklaustųjų vienoje apklausoje nurodė, kad jie lįs į šešėlinę rinką, jei jiems reikės. Mes turbūt sukuriame papildomų problemų.
– Bet jei yra tokia statistika, gal iš tiesų jauni žmonės yra nesąmoningi ir negali patys atsakingai nuspręsti gerti ar negerti? Jiems tai kaip uždraustas vaisius, jiems įdomu pabandyti ir jie randa kelių, kaip prieiti, nusipirkti. Gal tikrai reikia tam tikrais draudimais apriboti jų galimybes gauti alkoholį?
– (D.Rimkutė) Apribojimai dabar yra ir jie neveikia, jeigu matome, kad galima apeiti visus kelius ir įsigyti, jei norima. JAV iki 21 metų pakėlė, bet ten yra legalizuota žolė nuo 18 metų. Klausimas, kur toliau tai eis. Gal žmonės užsinorės, jei uždraustas alkoholis, psichotropinės medžiagos, lįs į nelegalią rinką. Čia yra labai baisu.
– O kokias priemones siūlo jaunimas, jei ne draudimus?
– (D.Rimkutė) Man močiutė vaikystėje pasakojo, kaip vaikus auklėdavo su liniuotėmis. Akivaizdu, kad tokios priemonės neveikia. Švietimo specialistai sutaria, kad reikia didinti jaunų žmonių sąmoningumą ir šviesti – atnaujintos švietimo programos, kuriose galima iš tikrosios pusės pamatyti.
Ne taip, kad tai praveda mokytoja, kuriai tiesiog reikia užsidėti pliusą. Turi atvažiuoti rimti specialistai, kurie pasakotų, kalbėtų, eitų į Priklausomybės ligų centrus. Šiuo metu programa egzistuoja, bet ji nėra užtektinai efektyvi. Dar yra jaunų žmonių užimtumas, savanorystė, reikia skatinti, suteikti daugiau veiklos.
Departamento tyrimai nurodo, kad jauni žmonės neturi ką veikti, dėl to pradeda vartoti alkoholį. Reikia didinti užimtumą bendrąja prasme, sąmoningumą. Tie draudimai nesustabdys ir net nėra racionalūs ir tikslingi šioje alkoholio Lietuvoje situacijoje.
– Susidaro paradoksali situacija: 18-mečiai, 19-mečiai galės šiuos naujus metus švęsti, o po 12 val. jau turės galvoti, ką daryti. Tačiau yra ir kitų situacijų, kai nelabai aišku, kaip reikės elgtis.
– (A.Katauskas) Žinoma, kad bus daug kolizijų oponuojant šitiems draudimams. Aš, kaip žmogus nesuprantu, nors manęs šis draudimas neliečia nei pagal amžių, nei pagal alkoholio vartojimą. Mes kolizijų matysime, viešojoje erdvėje bus diskusijų apie tai.
– Tarkime, 18-metis vairuoja automobilį, jį sustabdo, įpučia 0,1 promilės.
– (A.Katauskas) Vairuoti gali, nors gal dar „žalias lapas“, neturėtų būti, kažkiek baudžiamas. Bet ar baudžiamas už abu, nes dabar dar vieno įstatymo nesilaikė. Čia daugybė klausimų, kur dar tikrai nežinome atsakymų. Manau, kad teisininkai galėtų surašyti keletą lapų klausimų.
Esminis dalykas, kad mes vis dar šnekame apie draudimus, kažkur šioje diskusijoje dingsta tai, dėl ko šie pokyčiai buvo daromi. Ir pokyčiai nebeįvyks. Mes irgi savo laikais žinodavom, ko paprašyti, kad nupirktų alkoholio, nebūdami 18-os metų. O kas tai daro? Tai daro vyresni asmenys. Vadinasi, vyresni asmenys nesuvoks šio įstatymo vertės, prigimties. Galų gale, dabar bus sunku atskirti, ar 18, 19 ar 20 metų.
Mes atsiduriame labai keistoje aplinkoje, kai yra visiškai sunaikinta reputacija kovos su alkoholizmu. Už tai turės pakankamai rimtą atsakomybę prisiimti ši valdžia. Galima buvo turėti „Laisvė rokenrolui“ dainuojančius atlikėjus su šūksniu „Gerk sultis, negerk alkoholio“.
Tinkamai padirbėjus, galbūt, ne šiais metais, galbūt kitais. Jie dabar turėjo, kad gerti alkoholį yra savotiškai laisvė, pasipriešinimas esamai valdžiai. Tai yra kur kas ilgesni liekamieji reiškiniai. Valdžia turi pagalvoti.
– Kaip jūs, kaip komunikacijos specialistas, vertinate visa tai, kas vyko šio įstatymo svarstymo metu? Pataisos, pataisos atsiimamos, R.Karbauskis šiandien net balsavo prieš savo pataisą, vienokie siūlymai, kitokie, atsitraukiama, vėl pasiūloma. Ar tai neparodo, kad esmės nebuvo ir įstatymas buvo priimamas tik tam, kad įgyvendinti partijos programą – vieną eilutę, kurią valstiečiai ir žalieji įsirašė?
– (A.Katauskas) Aišku, tai subjektyvus vertinimas, bet teko ne vieną žmogų matyti, kuris tikrai tiki savo idėja. Mes matėme keletą žmonių iš dabartinės valdžios, kurie beatodairiškai tiki savo idėja.
Jie nemano, kad jų idėja yra klaidinga. Jie atėjo spręsti ne problemos. Kai tu nori spręsti problemą, tu įvardini problemą, susodini žmones aplink ir jie ieško geriausio sprendimo. Jie atėjo su sprendimu, kurį reikia įgyvendinti ir tam gavo įrankius. Todėl matėme buldozerį iš vienos pusės.
Dabartinės mūsų kartos, pažiūrėkime, kas priešinosi – net ne jaunimas, o tie, kurie ir Sausio 13-ą atsimena, kad ir būdami vaikais. Tai tapo savotišku tos auditorijos pasipriešinimu, kurie žino, kaip kovoti su valdžia. Jeigu ateini kaip pamišėlis, įsitikinęs savo tiesa, gausi į galvą taip, kaip gavo dabar Veryga.
– Bet buvo tam tikrų atsitraukimų?
– (A.Katauskas) Buvo. Tie atsitraukimai yra ar atsitraukimai, ar pabėgimas iš situacijos, kai jau neįmanom laimėti. Reikia tiesiog kažką daryti, bet visa komunikacija, visos pirminės žinutės buvo konstruojamos ne iš tos pusės, iš kurios reikėjo konstruoti.
Tai sakė ekspertai, specialistai dabartinei valdžiai, bet jie laikėsi tos nuostatos. Taip, buldozeriu turime įstatymą, pažiūrėsime, kas bus toliau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
