Kaip ir Lietuvos „Sodra“, Lenkijos valstybinis socialinio draudimo fondas (ZUS) kasmet vis giliau grimzta į skolas. Tai tapo galvos skausmu ir valdžiai, ir būsimiems pensininkams.
Blogėjančią ZUS padėtį lemia tos pačios priežastys kaip ir mūsų šalyje: prastėjantys demografiniai rodikliai, nesiliaujanti emigracija ir mažėjantis gimstamumas.
Mato akivaizdžią naudą
Bet Lenkijoje jau regėti prošvaisčių. Net ir šios šalies Finansų ministerija pripažino, kad savotišku gelbėjimosi ratu tapo ekonominiai imigrantai iš Ukrainos, kurie vis dažniau įsidarbina legaliai ir moka įmokas ZUS.
Kad pagelbėtų darbdaviams rasti pamainą emigravusiems tautiečiams, Lenkija priėmė gerokai liberalesnius nei Lietuva užsieniečių įdarbinimo įstatymus.
Todėl vien pernai į ZUS sistemą buvo įtraukta 330 tūkst. užsieniečių – 50 proc. daugiau negu prieš metus ir dvigubai daugiau nei prieš dvejus metus.
Pusmečiui nereikia leidimo
Iš legaliai dirbančių užsieniečių net du trečdaliai yra ukrainiečiai. Be jų, ZUS klientais vis dažniau tampa baltarusiai, moldavai, armėnai, gruzinai, rusai. Šių valstybių piliečiai sezoniniam darbui šešiems mėnesiams gali legaliai įsidarbinti be specialaus leidimo.
Norint įsidarbinti ilgesniam laikui reikia darbdavio prašymo ir apylinkės seniūno patvirtinimo, kad į tokią poziciją nepretenduoja vietos bedarbiai lenkai. Šie formalumai apsunkina darbo paieškas, todėl nemažai užsieniečių dirba nelegaliai, nors būna išnaudojami ir ne visada gauna sutartą atlygį.
Lenkijos centrinio banko atlikta apklausa parodė, jog net ir legaliai dirbantys ukrainiečiai yra dažnai verčiami triūsti ilgiau už lenkus. Pastarieji dirba po 40 valandų per savaitę, o ukrainiečiams tenka plušėti vidutiniškai po 52 valandas.
Atvyksta jauni vyrai
Ukrainiečių antplūdis prasidėjo Kremliui okupavus Krymą ir įsiveržus į Donbasą. Iki tol į Lenkiją daugiausia atvykdavo pasienio regionuose gyvenančios moterys, kurios triūsdavo pas ūkininkus arba mieste prižiūrėdavo vaikus, tvarkydavo namus. Vidutinis imigrančių amžius siekė 43 metus.
Rusijai įsiveržus į Donbasą, į Lenkiją ėmė plūsti ukrainiečiai iš visos šalies, o net ketvirtadalis imigrantų dabar atvyksta iš Rytų Ukrainos. Dauguma atvykstančiųjų dabar yra 33 metų vyrai, dirbantys įvairiausius darbus.
Net 47 proc. ukrainiečių turi aukštojo mokslo diplomą, bet net trys ketvirtadaliai Lenkijoje dirba fizinį darbą – statybose, soduose, prekybos ar transporto įmonėse. 2015 m. ukrainiečiai uždirbo 8 milijardus zlotų (dabartiniu kursu – apie 1,9 mlrd. eurų), iš kurių 5 mlrd. išsiuntė namiškiams į tėvynę.
Spėjama, kad pernai Lenkijoje triūsė apie milijoną ukrainiečių, bet iš jų tik ketvirtadalis gavo legalų ilgalaikį darbą ir mokėjo ZUS mokesčius.
Tik dešimt procentų ukrainiečių darbo ieškojo per įdarbinimo agentūras, o dauguma jį susirado per čia jau dirbančius tautiečius.