Seimui apsisprendus panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai buvo nutarta, kad kompensacijas gaus tos šeimos, kurių išlaidos atsiskaitant už šilumą viršys 10 proc. pajamų.
Tai maždaug 257 tūkst. žmonių armija, kurios antplūdžiui priverstos ruoštis savivaldybės. Mat parlamentarai nusprendė, kad pašalpas mokės būtent jos, nors tam pinigų nesiteikė skirti.
Kompensacijos priklausys ne tik prisijungusiems prie centrinio šildymo sistemos, bet ir deginantiems dujas, malkas ar kitokį kurą.
Negana to, valstybė patirs milžiniškų papildomų išlaidų: jai teks mokėti daugiabučių renovavimo įmokas už šildymo kompensacijas gaunančius asmenis, kurių smarkiai pagausės.
Teks nešioti popierius
Skaičiuojama, kad panaikinus PVM lengvatą sostinėje kompensacijų gavėjų gretos padvigubės – nuo 11 tūkst. iki 22–23 tūkst.
Minios vilniečių su krūvomis popierių turės kankintis prie Socialinių išmokų skyriaus durų, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesugebėjo įdiegti elektroninės dokumentų pateikimo sistemos.
„Registruotis elektroniniu būdu galima, bet prisegti dokumentų – ne, sistema nepabaigta kurti. O pažymų reikalaujama daugybės, apie biurokratinę paramos pusę visiškai nepagalvota“, – Seimo ir Vyriausybės aplaidumu stebėjosi socialinę sritį prižiūrintis sostinės vicemeras Gintautas Paluckas.
Pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, Seimo „valstiečiai“ iš esmės padidino mokesčius miestiečiams.
„Dėl priimtų pataisų ir panaikintos PVM lengvatos šildymui ne tik padaugės pašalpų prašytojų – kitąmet kompensacijoms už šildymą reikės apie 1,35 mln. eurų daugiau nei šįmet.
Kad Socialinių išmokų skyrius susitvarkytų su padidėjusiu srautu, turės įsteigti net 17 naujų etatų ir didinti darbo užmokesčio fondą“, – vardijo R.Šimašius.
Ministerijoje – nuostaba
Vis dėlto Vilnius – pasiturinčių žmonių miestas. Kitur kompensacijas gaunančių asmenų dalis kur kas didesnė, nors savivaldybių ištekliai daug kartų menkesni.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neslėpė, kad sprendimas pakeisti PVM lengvatą šildymui sukels nemažai sumaišties: „Savivaldybei per šildymo sezoną tai turėtų papildomai kainuoti apie milijoną eurų, kuriuos privalėsime rasti patys.“
Gerokai išaugsiantis pašalpų gavėjų skaičius neabejotinai padidins ir administravimo naštą.
Tiesa, tikimasi, kad savivaldybė išvengs apgulties, nes ir dabar skatinama kuo daugiau formalumų susitvarkyti internetu.
Akmenės rajono vadovas įspėjo, kad didžiausia bėda – skuboti įstatymų leidėjų sprendimai, kai netgi nebandoma prognozuoti pasekmių: „Ar kas nors skaičiavo, kad kompensaciją už šildymą gaunantiems gyventojams nebereikia mokėti įmokų ir už renovuotą būstą? Ministerijoje nustebo, kai tai pasakiau, – vadinasi, skaičiuoti net nebandė.“
V.Mitrofanovas jau praėjusį šildymo sezoną pastebėjo, kad žiemą to paties daugiabučio gyventojai elgėsi skirtingai – vieni taupė šilumą, o kiti gyveno atsidarę langus.
„Paaiškėjo, kad to priežastis – įmokos už renovaciją. Todėl į kompensaciją nepretenduojantys žmonės taupė ir per mėnesį suvartojo šilumos energijos už 30, o jų kaimynai – už 80 eurų“, – sakė Akmenės rajono meras.
Didės biurokratizmo našta
Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius sakė, kad savivaldybei teks įdarbinti mažiausiai keturis specialistus, nes gerokai augs administravimo našta: „Mes skaičiavome, kad pašalpų už šildymą gavėjų skaičius augs mažiausiai dukart – iki 11–12 tūkstančių.“
Miestui kompensacijoms už šildymą teks išleisti visą sukauptą 0,3 milijono eurų atsargą ir biudžete rasti dar tokią pat sumą.
„Bet kalbame tik apie kompensacijas už šildymą.
Išlaidų bus gerokai daugiau, nes augs ir nemokamą maitinimą gaunančių mokinių, nemokamai darželį lankančių vaikų skaičius, be to, teks skirti pinigų renovuotų namų gyventojams“, – kalbėjo D.Griškevičius.
Šiaulių vicemeras pripažino, jog rudenį visoje šalyje sprogs didžiulė bomba: „Savivaldybės bus užverstos popieriais, nors nuolat sulaukiame paklausimų, ar mažiname biurokratizmą.
Šiuo sprendimu Seimas naštą gerokai padidino.“
Prašymų – dvigubai daugiau
Pernai Kaune prašymus skirti kompensacijas už šildymą pateikė 27 tūkst. miesto gyventojų, tam prireikė 1,5 mln. eurų.
Nors dauguma kompensacijas gaunančių kauniečių yra senatvės pensininkai, jiems paprastai skiriama mažesnė pinigų suma negu darbingo amžiaus žmonėms – pastarųjų gaunama socialinė parama yra mažesnė už pensiją.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Egidija Abeciūnienė spėjo, kad įsigaliojus naujajai tvarkai dvigubai išaugs tiek kompensacijų prašančiųjų skaičius, tiek joms reikiamų lėšų suma.
„Savivaldybės biudžetui toks padidėjimas neturės itin sunkių pasekmių, tačiau sunku numatyti tikrąjį kompensacijoms reikalingų lėšų dydį“, – kalbėjo E.Abeciūnienė.
Dėl kompensacijos kauniečiai galės kreiptis į bet kurią miesto seniūniją, tad tikimasi, jog nereikės įdarbinti naujų tarnautojų.
Kaune taip pat galima internetu užsiregistruoti į priėmimą seniūnijoje.
Jei gyventojas jau anksčiau yra gavęs kompensaciją ir jokie jo duomenys per metus nepasikeitė, internetu galima pateikti ir prašymą kompensacijai gauti.
Nuo liepos mėnesio augs ir dujų kaina
Brangs ne tik šildymas: baigiantis Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ 2014 metų pavasarį suteiktai dujų kainos nuolaidai, nuo liepos gyventojams ir kitiems buitiniais vartotojams ji pakils 5–8 proc.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija vakar patvirtino naujas kainas: maisto ruošai dujas vartojantys gyventojai nuo liepos mokės 64 centus už kubinį metrą – 5 proc. daugiau nei šiuo metu (61 centą), šildymui – 39 centus – 8,3 proc. daugiau.
„Lietuvos dujų tiekimo“ atstovų teigimu, kainos antrąjį šių metų pusmetį bus 17–28 proc. mažesnės nei 2014 metų pradžioje.
Per trejus metus – nuo 2014-ųjų liepos iki šių metų birželio pabaigos – buitiniams vartotojams suteiktos nuolaidos suma sieks 11,75 mln. eurų.
Bendrovė dujas tiekia apie 560 tūkst. šalies namų ūkių, iš jų šildymui jas naudoja beveik 94 tūkstančiai.
