Kaimo turizmo sodybų savininkai niurna. Ypač tie, kurie turi svečiams pastatę ne tik pirtį, bet ir įrengę nedidelį baseiną ar sūkurinę vonią.
Mat neseniai įsigaliojo higienos normos, apibrėžiančios baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, pakeitimai, kurie kaimo turizmo sodyboms nepaliko jokių išimčių. Šiuo metu ir juose, kaip kad SPA centruose, turi būti nuolat stebima vandens kokybė. Ir verslininkai turi tam paklusti, antraip netektų higienos paso.
Maudosi tik per šventes
Kėdainių rajono Kuniokų kaime esančios sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas Vidas Silvestravičius yra įrengęs profesionaliausią Baltijos šalyse lėkštučių šaudyklą. Šaudymo varžybos yra savita pramoga, ypač patraukli sodyboje konferencijas rengiančioms įmonėms. Po jų šeimininkas atveria ir duris į SPA zoną, kurioje įrengta pirtis, baseinas ir sūkurinė vonia.
„Gegužę įsigaliojo higienos norma, numatanti, kaip ir kada turi būti stebima vandens kokybė.
Reikalaujama kas dvi valandas tikrinti jo temperatūrą ir cheminę sudėtį.
Mūsų atveju tai visiškas nesusipratimas. Žmonės baseinu naudojasi tik savaitgaliais, o mes visus tyrimus turime atlikti kasdien, nors tuo metu nebūna jokių svečių. Tad esame prilyginti dideliems SPA centrams, veikiantiems be perstojo“, – pyktelėjo V.Silvestravičius.
„Kaime tai – nepagrįstos išlaidos. Juk visi apsinuodijimai chloru, kurių būta Lietuvoje, nutiko didžiuosiuose SPA centruose, kur chemikalai tiekiami būtent automatiškai, – kalbėjo pašnekovas. – Esame mažiukai, tad kaip gali būti taikoma ta pati higienos norma kaip ir dideliems SPA centrams?
Ko gero, paskelbsime, kad nebeteikiame SPA paslaugos. Juk esu privačios valdos savininkas ir niekas man neuždraus su savo svečiais retkarčiais po pirties įšokti į vandenį“, – ironizavo V.Silvestravičius.
Ne ką paprasčiau
„Tai pertekliniai reikalavimai, bet teko atsižvelgti ir į juos. Tik tiek, kad mūsų sodyba yra nauja, daug investuota į įrangą, tad ir pirčių bei baseino zonoje viskas veikia taip, kaip numato higienos norma.
Jis prasitarė, kad tokie teisės aktų pokyčiai kaimo verslui brangiai kainuoja, o ir laiko jų primesti reikalavimai suėda daug daugiau.
„Taip jau yra Lietuvoje – popierizmo daugėja, bet pridėtinės vertės daugiau juk nesukuriama.Tačiau daug blogiau seniau statytoms sodyboms. Jų savininkai nėra deramai įrengę pastatų, o naujų reikalavimų atsirado ir šildomam vandeniui, ir pirtims. Jiems kyla iššūkių“, – kalbėjo R.Norkus.
Pasak Druskininkų rajone esančios sodybos „Žiogeliai“ savininkės Lolitos Babilienės, jos valdose esanti pirtis ir baseinas – labai maži.
„Laukiu Visuomenės sveikatos centro specialistų vizito – birželio pabaigoje jie turėtų užsukti. Esu su jais kalbėjusi, tad lyg ir išsiaiškinau, kad tokiais atvejais, kai pirties ir baseino paslauga teikiama tiktai gyvenantiems sodyboje, higienos normos reikalavimai netaikomi.
Juk sodyba nedidelė, telpa vos keletas svečių, iš šalies praustis neužsuka jokių kitų žmonių, tad iki šiol nereikėjo ir higienos paso“, – svarstė L.Babilienė.
Buvo teisės aktų išimtis – jos nebeliko
Asta Razmienė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja
„Anksčiau higienos norma – baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai – nebuvo taikoma kaimo turizmo sodyboms, kuriose įrengtos pirtys ir baseinai. Dabar šios išimties nebeliko.
Jose vyksta įvairių renginių, tad būta ir nemažai vartotojų skundų, kad vandens kokybė sodybų baseinuose labai jau įtartina.
Higienos norma numato, kad vandens temperatūra ir kokybė turi būti tikrinama kas dvi valandas nuo darbo dienos pradžios. Tad jei vieną ar kitą dieną sodyboje nėra žmonių, vadinasi, baseinas nė nedirba. Užtat darbo dienomis jame nuolat turi būti matuojamas ir vandens rūgštingumas, ir chloro koncentracija.
Cheminių medžiagų dozavimo įrenginiai turi būti automatiniai. Žmogui tenka prievolė tik kartą per dieną patikrinti, ar rankiniai įrenginiai rodo tuos pačius parametrus kaip ir automatinis įrenginys.“
