Seimas uždegė žalią šviesą ilgesniam bedarbio pašalpos mokėjimui

    Antradienį Seimas nutarė, kad netekę darbo asmenys išmokas gaus ilgiau. Iki šiol nedarbo draudimo išmoka buvo mokama 6 mėnesius po to, kai asmuo buvo atleistas iš darbo ir užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje. Dabar nuspręsta, kad tokia išmoka bus mokama kiek ilgiau – 9 mėnesius. Iš 96 posėdyje dalyvavusių Seimo narių 76 pasisakė už.

Seimas priėmė bedarbiams naudingą sprendimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimas priėmė bedarbiams naudingą sprendimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 6, 2017, 3:04 PM, atnaujinta Jun 6, 2017, 3:07 PM

    „Siūloma didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti nedarbo išmokų mokėjimo trukmę. Siūloma nustatyti, kad į nedarbo draudimo išmoką reikalaujama 12 mėnesių nedarbo draudžiamasis stažas būtų įgyjamas ne 24, o 30 mėnesių.

    Taip pat siūloma nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokos asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos 9 mėnesius“, - pristatydamas projektą praeitą savaitę sakė Seimo narys Gediminas Vasiliauskas.

    Dalis žmonių išmokos taip ir negauna
    

    Anksčiau svarstant šį pasiūlymą socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad Lietuvoje bedarbio pašalpa dažnai maišoma su socialinėmis išmokomis, mokamomis iš valstybės biudžeto, dažniausiai per savivaldybių socialinius skyrius.

    „Bedarbio pašalpa tai yra draudiminė išmoka. Kiekvienas mūsų, kuris gauna darbo užmokestį, moka „Sodrai“ įmoką, draudžiasi nuo nedarbo. Ir ta nedarbo išmoka priklauso nuo mūsų draudiminio stažo, nuo įmokų. Deja, yra tam tikri ribojimai“, - sakė A.Sysas.

    Anot parlamentaro, dažnai pasigirsta kalbų, kad nereikia mokėti bedarbio išmokų, nes tada žmonės skatinami greičiau grįžti į darbo rinką. Tačiau, pasak A.Syso, darbo netekusių žmonių nereikia spausti eiti į bet kurį pasitaikiusį darbą, o reikia suteikti progą pasirinkti širdžiai mielą profesiją.
    
    „Tam mes ir mokame draudimines įmokas, kad turėtume laiko gauti paslaugas, pasirinkti profesiją ar darbo vietą, pagal mūsų išsilavinimą, poreikius dalykus. Tai aš labai norėčiau pasakyti, kad kai mes kalbame apie nedarbo išmokas, suprastume apie ką kalbame.

     Tai yra apie mūsų visų galimybes, netekus darbo turėti laiko gauti tam tikras išmokas ir tikėtis darbo, kuris labiau būtų prie širdies. Todėl šito įstatymo siūlymas būtent nukreiptas į tai“, - kitiems Seimo nariams teigė A.Sysas.

    Jo teigimu, Europos Komisija ne vieną kartą išsakė pastabą Lietuvai dėl per mažų ir itin trumpai mokamų nedarbo išmokų.

    Pasak A.Syso, nemaža dalis žmonių dažnai taip ir nesulaukia nedarbo išmokų, nes gavus išeitines išmokas jų gavimas nusikelia, o per tą laiką žmonės susiranda ir kitus darbus, nes yra motyvuoti dirbti.

    Mokės ilgiau

 Pagal naujuosius Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, asmuo nedirbantis nuo vieno iki trijų mėnesių gaus 50 proc. vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų dydžio išmokas.

     Nedirbantis nuo ketvirto iki šešto ir nuo septinto iki devinto mėnesio, atitinkamai gaus 40 ir 30 proc. vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų dydžio išmokas.

    Pajamos, pagal kurias mokama išmokama, skaičiuojamos pagal tai, kiek žmogus uždirbo per paskutinius 30 mėnesių iki dienos, kai užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos prilyginamos nuliui.
    
    Galutinai priėmus pataisas, jos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1-osios.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.