Už Darbo kodekso pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 10, 29 parlamentarai susilaikė. Už pataisas balsavo „valstiečiai“, socialdemokratai ir liberalai, o lenkų rinkimų akcijos nariai balsavo prieš pataisas.
Seimui priėmus Darbo kodekso pakeitimus, įstatymo pataisas turės dar pasirašyti prezidentė. Naujas darbo santykių reguliavimas įsigalios jau liepos 1 dieną.
Palaimino paskutines pataisas
Paskutinės Darbo kodekso pataisos buvo priimtos be Trišalės tarybos sutarimo, nors anksčiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis buvo sakęs, kad pakeitimai gali būt daromi tik su darbdavių ir darbuotojų atstovų sutikimu.
Seimas antradienį pritarė galutiniam susitarimui dėl nekonkuravimo. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.
Seimas atmetė konservatoriaus Rimanto Jono Dagio pasiūlymą, kad terminuotos sutartys galėtų būti įrašytos tik į kolektyvines sutartis, nors šiam pasiūlymui buvo pritaręs Seimo komitetas. Seimas taip pat atmetė galimybę pasiūlyti apsaugą derybinėms grupėms dėl darbo, kai ginčo metu buvo siūloma uždrausti atleisti darbuotojus.
Politikai taip pat pritarė J.R. Dagio pasiūlymui dėl streikų. Šis įstatymas įpareigoja darbdavius streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančių darbuotojų vietas, išskyrus atvejus, kai bus būtina užtikrinti minimalių paslaugų vykdymą, bet nėra galimybės to padaryti šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis. Negalima trukdyti darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti duoti darbuotojams darbo ar darbo priemonių.
Vieni – džiaugėsi, kiti – išpeikė
Po balsavimo posėdžiui pirmininkavusi Rima Baškienė nepanoro leisti kalbėti Seimo nariams, o ragino dirbti toliau, tačiau kai kurie jų buvo gan atkaklūs.
„Valstietis“ T.Tomilinas teigė, kad balsuodami už šį kodeksą politikai suteikė milžinišką pasitikėjimo kreditą darbdaviams. „Dabar laikas verslui parodyti, kad jis gali prisidėti prie Lietuvos problemų sprendimo“, – pareiškė T.Tomilinas.
Liberalas Kęstutis Glaveckas sakė, kad nors priimti DK pakeitimai, nebuvo pažengta nė žingsnio į priekį. „Reikėjo priimti ne tik darbo, bet ir nedarbo kodeksą. Daug darbo vietų bus prarasta dėl robotizacijos. Mes šiems iššūkiams nesame pasiruošę“, – įspėjo K.Glaveckas.
Į tokius K.Glavecko žodžius netruko atsakyti Rimantas Jonas Dagys: „Darbo santykiai visada liks tik tarp žmonių, nes ir darbuotojai, ir darbdaviai yra žmonės. Robotai jokių pakeitimų neatneš.“
„Aš pirmą kartą mačiau, kaip Povilas Urbšys džiaugėsi kaip mažas vaikas, gavęs čiulpinuką, kad praėjo jo pataisa, o dabar neaišku, kaip Vyriausybei reikės ją įgyvendinti.“
- Suminės darbo laiko apskaitos įvedimas: numatytas maksimalus darbo savaitės laikas, kai darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą – darbo grafikai turės būti sudaromi taip, kad nepažeistų maksimalaus 52 val. termino per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Darbo savaitė truks 40 valandų. Darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų, įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius.
- Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas negalės viršyti 8 valandų per dieną per ataskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, nebent kitaip bus sutarta kolektyvinėse sutartyse.
- Kitaip bus skaičiuojamos atostogos: vietoj turimų 28 kalendorinių atostogų dienų siūloma palikti 20 darbo dienų. Sukauptas atostogas bus būtina išnaudoti iki 2020 metų. Darbuotojams bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 24 dienas (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Darbo ir kolektyvinės sutartys arba Vyriausybė galės nustatyti ilgesnės trukmės atostogas, pavyzdžiui, už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje.
- Laikinojo įdarbinimo įmonės, kurios „nuomoja“ darbuotojus, turės atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus. Laikinojo įdarbinimo įmonių darbo sutartyse turės būti numatyta darbo laiko norma, kiek valandų per mėnesį reikia dirbti, bus aiškiau, nuo kada pradedami skaičiuoti viršvalandžiai.
- Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalės mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudarytų darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
- Greitasis atleidimas: darbdavys atleisti darbuotoją galės apie tai įspėjęs prieš tris dienas. Tokiu atveju darbuotojui turėtų būtų išmokama 6 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija.
- Streiką skelbti galės profesinė sąjunga, turėdama ketvirtadalio narių sutikimą. Darbdaviai įpareigoti streiko metu nepriimti naujų darbuotojų į streikuojančių darbuotojų vietas.
- Trišalė taryba sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario – po 7 iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis būtų įforminama Vyriausybės nutarimu.
- Terminuota darbo sutartis: pagal terminuotą darbo sutartį bus galima įdarbinti dvejiems metams. Įmonėje tokių sutarčių galės būtų ne daugiau kaip 20 procentų.
- Nėščiųjų atleidimas: naujame Darbo kodekse įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėščioji dėl to susitarė arba jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios, arba kai baigiasi terminuota sutartis.
