ES investicijos glaudžiai susijusios su viešaisiais pirkimais, kurie skelbiami viešojo sektoriaus projektams įgyvendinti. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai pastaruoju metu susiduria su iššūkiais ir kaip teigiama, jų dar padaugės, kai liepos 1 d. įsigalios nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija.
Viešųjų pirkimų duobės
Per 2017 m. I ketvirtį buvo įsisavinta vos 5 proc. ES paramos lėšų, tačiau Nacionalinės viešųjų pirkimų praktikų asociacijos (NVPPA) vadovas Algirdas Radušys pabrėžė, kad neseniai paskelbti Finansų ministerijos duomenys stebina dar labiau, mat Lietuva nuo 2014 m. panaudojo vos 13 proc. iš galimų įsisavinti ES lėšų.
„Skaičiai nedideli ir manome, kad tai yra problema, kalbant apie ekonomikos vystymąsi. To pasekmės – nesurenkami mokesčiai, lėčiau vykstantys vidiniai procesai ekonomikoje, bendrasis vidaus produktas (BVP). Manome, kad europinių lėšų greitesnis pinigų panaudojimas gali išjudinti mūsų ekonomiką“, – sakė A.Radušys.
Pasak specialisto, problemų šioje vietoje – daug.
„Tai susiję su tuo, kad pinigai yra, o fantazijos trūksta. Naujoji valdžia lyg ir siekia peržiūrėti senosios valdžios sprendimus, kur lėšas nukreipti geriausiai, bet traukinys geru greičiu nejuda.
Taip pat sėkmingam ES pinigų judėjimui trukdo viešųjų pirkimų reforma, nes viskas buvo vykdoma skubotai. Šiandien nebeaišku, kaip nuo liepos 1-osios reikės vykdyti viešuosius pirkimus. Nėra metodikų, nėra standartinių konkurso sąlygų, kitaip tariant problematika ta, kad dėl viešųjų pirkimų reformos gali stoti viešųjų pirkimų procesai“, – kalbėjo specialistas, pridurdamas, kad nori pabrėžti, jog trūksta aiškios lyderystės iš viešųjų pirkimų tarnybos.
„Ji turi teikti metodinę pagalbą, bet šiandien nėra jokių rekomendacinių teisės aktų. Tai nėra simboliniai pakeitimai, tai – esminiai pakeitimai, o didžioji dalis organizacijų iki šiol nežino, kaip reikės vykdyti viešuosius pirkimus“, – teigė A.Radušys.
Iki 2020-ųjų – 8 mlrd. eurų
Net ir įvedus naujuosius viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, A.Radušio nuomone, iki kitų metų viešųjų pirkimų rodikliai nepagerės.
„To priežastis yra politinių sprendimų nebuvimas ministerijose. Pinigai yra – fantazijos trūksta. Neaiškūs prioritetai, kur nukreipti lėšas. Šiandien kalbame apie ekonomikos rodiklius, kurie yra mažėjantys, o bendra suma, kuris skirta Lietuvai iki 2020 m. yra 8 mlrd. eurų, kuriuos galime įsisavinti“, – sumą atskleidė specialistas.
Teisininkas ir viešųjų pirkimų konsultantas Ruslanas Jurėnas įvardijo šiuos pagrindinius iššūkius:
„Matome apsunkintą pasirengimą pirkimo procedūroms, nes nėra viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) lydinčių metodikų. Taip pat neapibrėžtas prekių, paslaugų ir darbo verčių skaičiavimo, pirkimo planavimas. Nėra ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo rekomendacijų“, – teigė R.Jurėnas.
Visgi specialistai tikisi, kad viešųjų pirkimų procese laiku bus parengti poįstatyminiai teisės aktai, kad perkančiosios organizacijos galėtų tinkamai pasiruošti naujajai tvarkai ir pirkimams.
„Taip pat tikimės, kad bus parengtas VPĮ komentaras dėl naujosios viešųjų pirkimų reformos ir bus parengtos ir kitos rekomendacijos dėl procedūrų įgyvendinimo“, – tikino R.Jurėnas.
Kas 21 viešajam pirkimui – teisminis procesas
Pastarieji 2016 m. buvo gausūs viešųjų pirkimų bylomis.
„Net 406 bylos buvo nagrinėtos dėl viešųjų pirkimų ir praktiškai kas 21 pirkime vyko po vieną teisminį procesą. Tos tendencijos buvo didėjančios ir tai rodo, kad viešieji pirkimai ginčai tampa prioritetiniai teismams“, – sakė advokatų kontoros „Jurex“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Judickienė.
Anot jos, didžiausi viešųjų pirkimų ginčai vyksta dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, tiekėjų pažeistų teisių gynybos,kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymų vertinimų, tikslinimų ir viešųjų pirkimų sutarčių.
2016 metais kasaciniai skundai buvo vertinami apylygiai: tiek tenkinti, tiek atmesti. „Tai reiškia, kad mes turime nemažą dalį pagrįstų kreipimusi į teismą“, – teigė specialistė.
Dažniausiai ginčijamasi dėl medicinos sektoriaus, IT pirkimų, statybų, kelionių paslaugų, reklamos paslaugų.
Kokius pokyčius atneš naujoji reforma?
Nuo liepos 1 d. įsigaliosianti nauja viešųjų pirkimų įstatymo redakcija iš esmės pakeis tam tikrus su viešaisiais pirkimais susijusius dalykus.
„Kalbant apie viešųjų pirkimų ginčus su naujuoju įstatymu turėsime kitokią situaciją. Bus apribota galimybė kreiptis į teismą. Iki šiol kreipiantis į teismą turėjo mokėti valstybei 289 eurus žyminio mokesčio, bet naujasis įstatymas, įsigaliosiantis nuo liepos 1 -osios, žyminį mokestį didina maždaug 10 kartų ir daugiau.
Tai reiškia, kad jei dabar kiekvienas suinteresuotas asmuo kreipimąsi į teismą galėjo užsitikrinti sumokėjęs beveik 300 eurų, dabar tam reikės gerokai didesnių pinigų“, – apie pokyčius kalbėjo J.Judickienė, teigdama, kad tokios sąlygos šiek tiek sumažins viešųjų pirkimų ginčų skaičių.
Taip pat keisis ir viešųjų pirkimų ginčo teikimo pretenzijų terminai. Mat dabar kreiptis į teismą reikės ne per 15, o per 10 dienų.
„Tai gali būti didžiulė kliūtis teikėjams ginti savo teises ir reaguoti į perkančių organizacijų neteisėtus sprendimus, nes jau 15 dienų ne visada buvo pakankamas terminas ieškoti pagalbos ir susiruošti dokumentus“, – sakė specialistė.
Jos siūlymu, reikėtų svarstyti ir grįžti prie 1999–2003 metais veikusios Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos atkūrimo.
„Komisija ginčus nagrinėja pigiau ir greičiau. Tokiu būdu mes sutvarkytume galimybę būti išklausytam. Jei darome objektyvias kryptis, pokyčius, tuomet turėtume sukurti alternatyvą realizuoti žmonėms savo teises“, – aiškino J.Judickienė.
