Ar Vakarams iš tikrųjų rūpi „skriaudžiamų“ vairuotojų likimas, ar gal labiau norisi atsikratyti konkurencijos iš Rytų?
Vadovaujantis Europos Parlamento pateiktu apibrėžimu, socialinis dempingas, tai plačiai taikoma sąmoninga praktika ir tikslingas privalomojo ES ir valstybinio reguliavimo nesilaikymas, prisidedantis prie nesąžiningos konkurencijos atsiradimo, turintis tikslą mažinti darbo kaštus įstatymui prieštaraujančiais būdais ir pažeidžiantis darbuotojų teises bei sukeliantis darbuotojų išnaudojimą.
Pastaraisiais metais „socialinis dempingas“ tapo šūkiu – simboliu, tarnaujančiu populistines idėjas propaguojantiems politikams ir profesinėms sąjungoms, kovojant su „pigia darbo jėga“ iš vargingesnių ES šalių.
Vis naujos šalys priima teisės aktus, kurie turėtų pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, nors realybėje neretai jas komplikuoja (pvz. nustatydami prievolę vežioti su savimi dokumentus).
Sąjungos nariai už akių kitoms narėms sudaro susitarimus (Kelių susitarimus) ir imasi bendrų protekcionistinių veiksmų.
Viskas daroma siekiant sustabdyti darbuotojų išnaudojimą ir... „nepurvinant rankų“ kovoti su konkurentais iš Rytų Europos.
Nesame tokie naivūs, kad patikėtume prancūzų ar vokiečių geranoriškumu, jų nuoširdžiu rūpesčiu lietuvių, lenkų, rumunų ir bulgarų vairuotojų situacija.
Vakarai pastaraisiais metais prarado didžiulę įtaką transporto rinkoje ir būtent rūpinimasis jų pačių gerove motyvuoja Vakarų šalis imtis prosocialinių veiksmų sektoriuje. Pasinaudoję šia gudria retorika „senosios“ Sąjungos valstybės nori atgauti „savo pyrago gabalą“.
Laisvas paslaugų ir prekių judėjimas tik viena kryptimi?
Vakarų koncernai metų metus naudojasi laisvu prekių judėjimu ir parduoda Rytų Europai pigesnes prekes, tuo pačiu išstumdami iš rinkos vietos verslininkus. Tačiau Vakarams akivaizdžiai trukdo, kad Rytų Europos verslininkai teikia pigesnes transportavimo paslaugas Europoje remdamiesi antrąja iš keturių Europos sąjungos pagrindą sudarančių laisvių (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas).
Atrodo, kad ES imperatyvai tinka Vakarams tik ribota apimtimi. Sudėtinga pavadinti tą kitaip, nei hipokritiškumu.
Kiek iš tikrųjų uždirba Rytų Europos vairuotojas?
Vakarų spauda praneša apie „dramatiškai mažas“ vairuotojų algas ir nurodo 500 – 1700 Eur. dydžius įskaitant dienpinigius. Tuo pačiu pranešama, kad Vakarų Europoje vairuotojų darbo užmokesčio vidurkis sudaro 2500 eurų.
Lietuvoje vairuotojas vidutiniškai uždirba apie 1100 – 1300 eurų, iš kurių pagrindinį atlyginimą sudaro 500 eurų, o likusią dalį sudaro priedai. Atlyginimo dydis skiriasi priklausomai nuo turimo stažo ir įmonės. Žinoma, tai nėra tiek, kiek uždirba vokiečiai, bet šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius.
Lietuvos ūkis neprilygsta Vokietijos ir mūsų laukia ilgas kelias, kad bent priartėtume prie jų lygio. Vis dėlto akivaizdu, kad ne tik Lietuvos transporto srityje uždirbama mažiau.
Pokyčiai yra reikalingi, tačiau pasirūpinkime jais patys
Dėl vairuotojų situacijos reikėtų susirūpinti ir jų atlyginimo klausimas reikalauja naujo sureguliavimo, tačiau negalima leisti, kad šis klausimas taptų turtingesnių Europos Sąjungos valstybių koziriu kovoje su „nesąžininga konkurencija“ transporto rinkoje.
Šaltinis: Trans.eu
