Prieš trejus metus smarkiai krito Rusijos rublio kursas kitų valiutų atžvilgiu.
Todėl užsienio kompanijoms tapo daug lengviau viliotis patyrusius civilinių lėktuvų pilotus iš šios šalies, nes rusų kompanijos nesugeba jiems mokėti pageidaujamų atlyginimų.
Be trijų šimtų jau išvykusių specialistų, lagaminus kraunasi dar apie 400 pilotų ir instruktorių. Pasak rusų oro kompanijų, dažniausiai svetur išvyksta gerai pasirengę ir puikiai angliškai kalbantys darbuotojai.
Kol kas tai skaudžiausiai atsiliepė provincijos oro linijoms – daugiausia pilotų neteko Novosibirske įsikūrusi kompanija S7, „Uralskije avialiniji“, bendrovė „Volga-Dnepr“ ar pigių skrydžių įmonė „VIM-Avia“.
Tačiau net ir valstybei priklausančio milžino „Aeroflot“ generalinis direktorius Vitalijus Saveljevas pripažino, kad jau ima stigti Rusijoje parengtų pilotų, nes kinai ir kitos Azijos kompanijos jiems siūlo 1,5–2 kartus didesnius atlyginimus.
Anot V.Saveljevo, „Aeroflot“ jau penkiskart kėlė algas šiems specialistams, todėl daugiau mokėti kompanija negali. Antrasis pilotas čia per mėnesį uždirba 320–350 tūkst. rublių (5–5,5 tūkst. eurų), orlaivio kapitonas – 470 tūkst. rublių (7,4 tūkst. eurų), instruktorius – per pusę milijono rublių (7,85 tūkst. eurų).
Tokios sumos Rusijoje įspūdingos, nes per mėnesį pilotai uždirba daugiau nei daugelis jų tėvynainių per metus. Tačiau prieš trejus metus doleris kainavo apie 30, o dabar – kone 60 rublių. Tad perskaičiavus užsienio valiuta rusų lakūnai gauna kone perpus mažiau nei anksčiau.
Jų įdarbinimu užsienyje užsiimančios kompanijos atstovai laikraščiui „Kommersant“ pasakojo, kad kinai kartais pasiūlo net keturis kartus didesnį atlyginimą. Ir ne tik: Rusijoje pilotas per mėnesį turi skraidyti 90, o Kinijoje – 80 valandų, atostogų kinai siūlo 96 dienas per metus, o rusų oro kompanijos – tik 70 dienų.
Valdžios institucijos nekart mėgino užkirsti kelią pilotų emigracijai atsisakydamos patvirtinti jų licencijas ar suteikti kitokius dokumentus. Bet galiausiai jos būna priverstos pasiduoti.
Todėl kai kurios Rusijos oro kompanijos jau pradėjo atsisakinėti užsakomųjų skrydžių, o reguliariais maršrutais skraidantys orlaiviai vis dažniau vėluoja arba reisai išvis nukeliami.
