Lenkiška, lietuviška, latviška, kartais dar ir estiška. Toks yra paukštienos pasirinkimas ne tik mūsų šalies parduotuvėse, bet ir turgavietėse. Kokią išsirinkti?
Neretai pasirinkimą nulemia sveikas žmonių patriotizmas – noras paremti savo šalies ūkininkus, perdirbėjus, paukščių ar gyvulių augintojus. Vis dėlto didelę įtaką pirkėjams daro ir produktų kaina, ir tam tikros nuostatos.
Žmonės dėl šiek tiek menkesnės kainos net per vasaros karščius nesibaimina mėsos ar paukštienos prisipirkti atvirose turgavietėse. O važiuodami iškylauti nepasivargina jos sukrauti į šaltkrepšius, nors šilumoje produktai greitai genda.
Užtat pirkėjų įtarumas akimirksniu išauga, kai pasigirsta gandų apie tai, kad mėsoje arba paukštienoje – vištienoje, kalakutienoje – esą yra augimą skatinančių hormonų, antibiotikų ar net genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) bei kitų sveikatai kenksmingų medžiagų.
Kas pakursto tokius įtarimus? Pirmiausia, žmogaus polinkis be perstojo medžioti neigiamą, nors ir niekuo nepagrįstą informaciją. Antra, pasaulyje, ypač trečiosiose šalyse, kur neskiriama pakankamai dėmesio maisto gaminių kokybei, išties pasitaiko incidentų, kurie nuo įtarimų kalno nu-stumia „sniego nuošliaužą“.
Atlieka daugybę tyrimų
„Teko bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais. Auginu ir kalakutus, ir vištas. Atliekant bandymus mano ūkyje buvo stebima, kokią įtaką paukštienos kokybei turi lesalai, kurių sudėtyje yra baltymingų augalų, pavyzdžiui, sojų“, – yra pasakojęs Anykščių rajono ūkininkas Vladislovas Tamošiūnas.
Eksperimentas truko kelerius metus, o užaugintų paukščių mėsa, keičiant lesalus, o prireikus paukščius ir gydant, buvo nuolat atidžiai tiriama.
Tyrimų rezultatai buvo nepriekaištingi. Nebuvo jokios kalbos apie kokių nors medžiagų ar vaistų likučius, o ir jos kokybiniai duomenys – baltymų bei kitų maisto medžiagų kiekis – buvo itin geri.
Didžiosios paukštininkystės įmonės apskritai nuolat bendradarbiauja su mokslininkais ir iš LSMU Gyvulininkystės technologijos fakulteto, ir iš Kauno technologijos universiteto Maisto instituto, ir kitų aukštųjų mokyklų. Atliekama daugybė tyrimų stebint, kas ir kokią įtaką daro gyvulių bei paukščių sveikatai, augimui, o kartu ir mėsos ar paukštienos kokybei.
Tai daroma ne šiaip sau. Mat šiuo metu nebegali būti nė kalbos apie kokius nors antibiotikų ar kitokių medžiagų likučius maisto produktuose. Visoje ES, o Lietuvoje ypač akylai, stebima jų kokybė, o reikalavimai – itin griežti. Bet kokia pražanga ne-prasprūsta pro maisto rinką serginčių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų akis.
Kokybei – išskirtinis dėmesys
Nors oficialiose prekyvietėse ar lietuviams gerai žinomų gamintojų produkcijoje tokių medžiagų nėra ir negali būti, nesusipratimus bei abejones sukelia aklas pirkėjų tikėjimas kažkieno pašnibždėtomis „paslaptimis“ arba nežinomų šaltinių skelbiama informacija.
Paukštininkystės produkcijos – vištienos, kalakutienos – suvartojimas jau kelerius metus auga. Tad nenuostabu, kad šiai mėsos rūšiai vartotojai, kaip ir produktų kokybę vertinančios institucijos, skiria ypač daug dėmesio.
Vis dėlto paukščių augintojams kelia apmaudą tai, kad žmonės daug labiau pasitiki reklaminiais triukais ar užsienio konkurentų paleistais gandais nei mokslo ar kontrolės institucijų skelbiamais tyrimų duomenimis.
Pavyzdžiui, 2016-aisiais VMVT ištyrė 393 paukštienos mėginius. Kadangi vartojimas auga, tyrimų skaičius taip pat šiemet padidintas iki 420, o per pirmąjį metų ketvirtį jau ištirti 79 mėginiai. Nė viename iš tų mėginių antibiotikų nerasta, augimo hormonų – taip pat. O ar galėjo jų ten apskritai būti?
Europos Sąjungos direktyvų privalu laikytis visose ES valstybėse. Šios direktyvos draudžia naudoti paukščių ar gyvulių augimą skatinančius biologinius preparatus. Tai, kad jų nėra, ne kartą patvirtino ir Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos tarnybos auditoriai.
Kybo baudų grėsmė
Jei tikrindami produkciją tyrėjai nustatytų bent menkiausią neatitikimą nustatytiems reikalavimams, būtų taikomos griežtos sankcijos. O tai ir piniginės baudos, ir būtinybė sunaikinti produkciją, ir informacijos apie pažeidimus paviešinimas bei perdavimas kitoms ES valstybėms.
Joks solidus paukščių ar gyvulių augintojas, esant tokiai dažnai patikrai, nerizikuos savo verslu ir dėl trumpalaikės naudos nepuls pažeidinėti įstatymų. To daryti jam tiesiog neverta.
Vis dėlto ne visose šalyse situacija tokia gera ir palanki sveikatai kaip Lietuvoje ar kitose ES valstybėse. Pavyzdžiui, tam tikri hormonų bei antibiotikų kiekiai yra leistini JAV ir Australijoje. Indijoje paukštininkystės veikla išvis nereguliuojama.
Rusijoje, kur teisės aktai jų nedraudžia naudoti paukštynuose, vaistų ir hormonų kiekį bandoma kontroliuoti ne žaliavoje, bet galutiniuose produktuose.
Būtina įvertinti šviežumą
Kadangi visoje ES galioja vienodi reikalavimai ir draudimai, į Lietuvą legaliai importuota vištiena sveikatai taip pat yra saugi. Tačiau ir parduotuvėse, ir turgavietėse ją perkant patartina pasidomėti, ar ji yra šviežia.
Tai paprasčiausia padaryti pauostant. Juk šviežias produktas skaniai kvepia. Žinoma, svarbu įsitikinti ir tuo, ar gaminio pakuotė nepažeista, ar pagaminimo data artima pirkimo datai, ar mėsa nėra pakeitusi įprastos spalvos, nepraradusi jai būdingo blizgesio.
Svarbu net tai, iš kur mėsa ar paukštiena atgabenta. Mat produktai, kurie laikomi kintančioje temperatūroje ir dar gabenami didelį atstumą, praranda kokybę.
Gabenant net ir supakuotus produktus kelyje nuo gamintojo iki vartotojo turi būti užtikrinta, kad jie būtų laikomi ne aukštesnėje kaip 4 laipsnių temperatūroje. Tokia ji turi būti ir gabenančiame transporte, ir logistikos centruose, ir prekybos vietų vitrinose.
Ženklinimo etiketėse – svarbios žinios
- Griežti ES reikalavimai keliami ir paukštienos ženklinimui. Etiketėje turi būti nurodyta valstybė, kurioje paskutinėje paukštis augintas mažiausiai mėnesį, ir šalis, kurioje jis buvo paskerstas.
- Taip pat turi būti nurodytas tinkamumo vartoti terminas bei laikymo sąlygos. Būtent dėl pastarųjų VMVT tenka daugiausia darbo. Pavyzdžiui, VMVT per 2015 m. pirmąjį pusmetį turgavietėse atliko kone 200 patikrinimų ir trečdalyje jų buvo aptikta pažeidimų. Dažniausiai – higienos ir produktų ženklinimo.
- Būtina nepasitikėti tais mėsos ar paukštienos pardavėjais, kurie įsikuria už prekyvietės ribų. Tokių nelegalios prekybos vietų turgavietės neadministruoja. Jose nėra prekybai tinkamų nei higieninių, nei sanitarinių sąlygų.
